Interviu Žinių radijui ji pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus Lietuvai trečiadienį minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį.
„Manau, kad tikrai būtų prasminga grįžti prie statuso klausimo, juolab kad turime tokias simbolines datas. Manau, kad tai būtų gražus, simbolinis žingsnis ir, tiesą pasakius, tikrai jį palaikyčiau“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen biuro, Seimo pirmininkė turėjo omenyje būtent valstybės vadovo statusą.
Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje V. Landsbergis įvardijamas ne kaip Lietuvos, o tik kaip Aukščiausios Tarybos vadovas.
Ankstesnėje formuluotėje buvo siūloma pažymėti, jog „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“, tačiau V. Landsbergio įvardijimas šalies vadovu sulaukė dalies opozicijos atstovų pasipriešinimo.
Siekti suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją žadėjo ir tuometinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau idėja nesulaukė tuometinių valdančiųjų politinio palaikymo.
Per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
