„Dėmė, ar šešėlis, kuris lydi premjero veiklą, tie klausimai, kurie taip ir liko neatsakyti (...) – tai ir paliks kabantį Damoklo kardą virš premjero galvos“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ką tai reikš ateičiai? Premjero darbo, visos Vyriausybės ir, manau, socialdemokratų partijos (ateičiai – ELTA) tai reikš krintantį pasitikėjimą. Dabar mes tai jau matome premjero vertinimuose. Kol kas to dar pilna apimtimi nepatyrė visa valdančioji socialdemokratų partija, bet, neabejotinai, tai – laiko klausimas“, – akcentavo ji.
Pasak liberalės, krintantis pasitikėjimas Vyriausybe gali kelti problemų visai valstybei. Todėl, tikina parlamentarė, šią riziką turėtų įvertinti G. Palucko partijos nariai.
„Suvokiant, kad esame sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kad priimami sprendimai, kurie tikrai ne visada yra populiarūs (...) jie reikalauja pasitikėjimo valdžia. Jei pasitikėjimas premjeru dėl kitų istorijų ima kristi žemyn – tai problema yra visai koalicijai, bet kartu ir šiek tiek visai valstybei“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Visų pirma, tai klausimas yra socialdemokratams, progresyviems kairiesiems politikams. (...) Kol kas man susidaro įspūdis, kad kai kuriose srityse grįžtama į laukinius devyniasdešimtuosius. Ar tai gerai? Tikrai ne“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
Dėl šios informacijos ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
