„Dabartiniai COVID-19 ligos tyrimai 30-40 proc. gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą (nenustatyti viruso).
Žmonės, kurių koronaviruso testas neigiamas, iš tikrųjų gali sirgti šia liga. Ekspertai perspėja, kad visi šiuo metu naudojami testai nėra 100 proc. patikimi. Daugelis šiuo metu pasaulyje atliekamų tyrimų yra grindžiami PGR (polimerazės grandininės reakcijos) technologija, kuri nustato koronaviruso pėdsakus ėminiuose, paimtuose iš žmogaus gleivinės. Tačiau sėkmingam viruso nustatymui įtakos turi daugybė veiksnių: 1) kiek viruso žmogus paskleidžia čiaudėdamas, kosėdamas, kiek jų pasklinda su kitais organizmo skysčiais; 2) ar teisingai buvo paimtas ėminys; 3) kiek laiko ir kaip mėginys buvo gabenamas į laboratoriją; 4) laboratorijos personalo kvalifikacija“, – rašo profesorius.
„Pagrindinė problema yra didžiausios viruso koncentracijos srities organizme nustatymas, nes laikui bėgant jos padėtis kinta. Dažniausiai ėminiai imami iš nosiaryklės, o tam reikalingi atitinkami įgūdžiai. Dalis klaidingai neigiamų atsakymų gaunama dėl netinkamai atliktų tepinėlio ėminio ar saugojimo iki tyrimo procedūrų. Net teisingai paimto ėminio tyrimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, nes, ligai progresuojant, koronavirusas keliauja iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius. Įvairių gamintojų testai šiek tiek skiriasi - dabartinių PGR tyrimų jautrumas siekia 60–70 proc. ir išlieka didelė klaidingai neigiamo rezultato rizika. Ekspertai teigia, kad nuo 40 mln. gyventojų ištyrus 1 proc., tikėtina sulaukti 20 000 klaidingai neigiamų rezultatų“, – pridūrė profesorius.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
