Kaip pastebi S. Čaplinskas, net lengva plaučių liga sergantiems asmenims gali pasireikšti sunkių virusų poveikio smegenims ir nervams komplikacijų.
„1. Sąmonės sutrikimas (kliedesiai arba encefalopatija), kartais pasireiškia psichozė ir sutrinka atmintis.
2. Smegenų uždegimas (encefalitas). Gali pasireikšti uždegiminiai pažeidimai – ūminis išplitęs encefalomielitas kartu su deguonies trūkumo smegenyse padariniais.
3. Kraujo krešuliai, sukeliantys insultą (ir tarp jaunų pacientų).
4. Galimi nervų pažeidimai, sukeliantys skausmą ir tirpulį (pvz. pasireiškiantys poinfekciniu Guillain-Barre sindromu, kai organizmo imuninė sistema puola savo nervus).
Kai kurios šios ligos mirtinos, o likę gyvi pacientai patirs ilgalaikių pasekmių“, – akcentuoja profesorius.
„1918 m. gripo pandemijos aukų skaičius – 50-100 mln., mirė vienas iš 50 užsikrėtusiųjų. Bet retai minima, kad ši pandemija buvo susijusi su smegenų liga – „mieglige” (encephalitis lethargica). Gripo protrūkiai 1580-1890 m. būdavo susiję su encefalitu ir mieglige. Bet XX a. encephalitis lethargica epidemija prasidėjo 1915 m., prieš gripo pandemiją, ir truko iki ketvirtojo dešimtmečio, todėl buvo sunku įrodyti tiesioginį šių dviejų ligų sąryšį.
Mirusiųjų skrodimas rodė smegenų kamieno uždegimą. Kai kurie pacientai, patyrę judesius reguliuojančios smegenų srities pažeidimų, buvo paralyžiuoti ir negalėjo judėti kelis dešimtmečius (poencefalitinis parkinsonizmas), juos „pažadino” tik gydymas l-dopa (cheminėmis natūraliomis organizmo medžiagomis), atrastas O.Sackso septintajame dešimtmetyje. Dar per anksti spręsti, ar matysime panašų protrūkį, susijusį su COVID-19 pandemija, nors pirmosios ataskaitos apie COVID-19 sukeltą encefalitą rodo panašumų su encephalitis lethargica.
Kuo sėkmingesniam naujų ligonių gydymui labai svarbu analizuoti nuo COVID-19 mirusių žmonių autopsijos duomenis“, – priduria S. Čaplinskas.
