Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.
Atrodo, kad Lietuvoje kilusi pakankamai didelė panika dėl to, kad virusas gali būti nustatytas ir mūsų šalyje. Tą matome ir prekybos centrų lentynose. Atrodo, kad ta panika yra per didelė? Ar tikrai taip yra? O gal tikrai žmonių sveikatai gali grėsti tikrai didelis pavojus?
Sakykime taip: viena grėsmė yra pats patogenas, pati liga, o kita grėsmė yra ta perdėta baimė, baimės virusas. Konkretus pavyzdys, kad tas antrasis, baimės virusas, yra daug didesnis ir visai nepamatuotas. Iš vienos pusės, nėra nieko nuostabaus, nes kai atsiranda nauja liga – visiems yra įdomu ir žingeidu. Atsiranda įvairūs mitai, kurie kiek vėliau yra paneigiami. Taip būdavo kiekvienu atveju, kai atsirasdavo naujas patogenas. Taip turbūt bus ir toliau.
Atrodo, kad žmonės mėgsta lyginti gripą su šiuo koronavirusu. Atrodo, kad šis yra daug pavojingesnis?
Taip. Šis virusas sukuria panašią kliniką, yra perduodamas panašiai, tik užkrečiamumas jo yra didesnis, nei nuo gripo. Sukeliamos ligos komplikacijos yra maždaug 20 kartų dažnesnės, negu gripo atveju. Įsivaizduokime, kad kiek mes bijome gripo, tiek pat, tik 20 kartų daugiau, reikėtų vengti ir šio viruso.
Ar tiesa, kad šiuo koronavirusu galima susirgti ir antrą kartą?
Deja, buvo jau buvo diagnozuotas atvejis, kad žmogus sirgo sunkiau, nei po pirmojo užsikrėtimo. Lygiai taip pat, kai buvo perpiltas kraujas, buvo manoma, kad antikūniai gali padėti išgelbėti kitą žmogų. Deja, įvyko užsikrėtimas. Tai komplikuoja situaciją, bet dar nereiškia, kad negali būti surasti skiepai prieš šį koronavirusą. Lygiai taip pat buvo nustatyta, kad žmonės, kurie persirgo kitomis ligomis, praėjus kuriam laikui imunitetas pas juos nusilpo. Tikėtina, kad pavyks sukurti skiepus, bet geriausiu atveju – ne anksčiau kaip po metų.
Ką patartumėte žmonėms, kurie baiminasi to viruso ir ką jiems reikėtų daryti? Žinome, kad grįžę iš užsienio žmonės turėtų bent porą savaičių praleisti namuose, jei grįžo iš tos šalies, kurioje virusas buvo fiksuotas. Ką daryti kitiems žmonėms? Nebendrauti su grįžusiais žmonėmis, plauti rankas? Kokie tie praktiniai patarimai?
Jokiu būdu ne. Pirmiausia reikėtų suprasti, kaip šis virusas plinta, kaip vienas žmogus gali užsikrėsti nuo kito ir įvertinti šią riziką, atitinkamai elgtis. Tai nereiškia, kad visai nebendrauti su tokiais žmonėmis. Paprasčiausiai, tie žmonės, kurie grįžta iš kažkur, ir jeigu medikai pasakys, kad reikia laikytis tam tikrų higienos taisyklių, tai supraskime, ką jie sako ir kodėl jie prašo tai daryti. Tai reiškia, kad reikėtų stengtis maksimaliai apriboti viešus kontaktus, geriau dirbti iš namų, neleisti vaikų į mokyklą.
Jeigu būtinai reikia kažkur išeiti – tas žmogus turėtų dėvėti medicininę kaukę, stengtis nepalikti galimo užkrato, be reikalo neliesti paviršių. Tai nereiškia, kad toks žmogus turi būti uždarytas it kalėjime. Gal ir nebus daug tokių atvejų, bet jei to yra prašoma, tai būtų geriausia, kad mes ramiai ir atsakingai į tai sureaguotume. Tai reikalinga tam, kad liga neišplistų kuo plačiau.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
