Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, tyrimo duomenimis, minėti asmenys, siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą planą, atsakingiems už pinigų priėmimą darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.
Skaičiuojama, kad įmonės filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje dirbantys devyni darbuotojai nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų vasario apskaitoje galėjo neužregistruoti daugiau nei 711 tūkst. eurų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas.
Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, jog iš minėtų neapskaitytų pinigų bendrovės darbuotojams kiek daugiau nei dvejus metus grynais pinigais buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už daugiau nei pusę milijono eurų.
Remiantis teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, tikrovės neatitinkantys duomenys apie minėtos bendrovės 2019, 2020 ir 2021 metų pajamas, pelną bei turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti bendrai beveik 360 tūkst. eurų privalomų mokesčių.
Kaltinamieji prisipažino veikę neskaidriai ir ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pareikštus ieškinius, sumokėjo valstybei visą kaltinimuose nurodytą sumą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji pripažino padarę inkriminuojamus jiems nusikaltimus bei visiškai atlygino padarytą žalą, tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Juo abiem buvusiems įmonės vadovams už nusikalstamas veikas prašoma skirti po 35 tūkst. eurų baudas, o juridiniam asmeniui – 90 tūkst. eurų baudą.
Devynių darbuotojų, kurie padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą, atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo baigti atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi šie asmenys buvo įpareigoti sumokėti 2 000-2 750 eurų įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
