Tai riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui liudijo tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo pareigas ėjęs Saulius Gagas.
„Ar buvote vienoje vietoje sprendimų priimti?“, – liudytojo klausė teisėjas Mindaugas Striaukas.
S. Gagas atsakė, kad buvo Seime.
„Aš dar buvau Seimo pirmininkės kabinete, Dmitrijevas gal, Bilotaitės (Agnės Bilotaitės – vidaus reikalų ministrės – ELTA) nebuvo, pirmininkė buvo, Požėla buvo“, – teismui liudijo S. Gagas.
Tuometis Vilniaus apskrities policijos vadovas baudžiamojoje byloje minimų įvykių metu atostogavo, tačiau kilus neramumams prie parlamento, nutraukė atostogas ir atvyko į tarnybą. Prie Seimo jis buvo po 21 val.
S. Gagas teismui pasakojo, kad Seimo nariai jo klausė, kada jie galės išvažiuoti.
„Aš sakiau, kad negalima, aš sakiau, kad kelias nėra laisvas ir švarus. Jokių sprendimų, įtakų nedarė. Sakiau, palaukit, situaciją sutvarkysime ir išvažiuosite“, – pasakojo S. Gagas.
Tuometinis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas pasakojo, kad renginys prie Seimo turėjo būti žemos rizikos renginys.
„Nebuvo jokios informacijos, kad tokie dalykai gali vykti, ta situacija išsirutuliojo po pietų“, – sakė S. Gagas.
Prisiminęs susirinkusiųjų elgesį, policijos pareigūnas sakė, kad kai kurie žmonės mėtė akmenis, vandens butelius, spjaudėsi.
„Bandė poveikį daryti, sakė, kad ne tą valdžią ginate. Minia buvo įsiaudrinusi, aistros nerimo“, – protestuotojų priekaištus prisiminė S. Gagas.
Jis tikino, kad įvesti planą „Vėtra“ nebuvo poreikio – policijos pareigūnai manė, kad vieni patys susitvarkys su aršiais protestuotojais, antra, VST neturėjo tiek pajėgumų – jie saugojo tuomet veikusias neteisėtų migrantų stovyklas Rūdninkuose.
Pasak S. Gago, įvesti „Vėtrą“ taip pat buvo vengiama, nenorint iššaukti didesnę susirinkusių protestuotojų agresiją, prisimintos riaušės prie parlamento 2009 metais, kuomet buvo naudotos guminės kulkos, sužaloti pareigūnai.
Pasak S. Gago, planas „Vėtra“ yra taktinis planas, viešosios tvarkos užtikrinimas yra sudėtinė dalis.
„Kokiu planu tai darėme, nėra reikšminga, planas jų (kaltinamųjų – ELTA) veiksmų neįtakoja, du skirtingi dalykai. VST pareigūnai turėjo dirbti pagal ministro įsakymą tam tikruose postuose, jie tam tikrais momentais buvo juos palikę, nors turėjo ten būti“, – sakė tuometis Vilniaus apskrities policijos vadovas.
S. Gagas teigė, kad jam staigmena buvo VST pajėgų pasirodymas renginyje, policijos vadovui taip pat niekas negalėjo paaiškinti, kaip prie Seimo atsirado didžiulė VST patranka.
S. Gagui klausimus uždavęs teisėjas M. Striaukas sakė, kad prieš tai liudiję policijos pareigūnai teigė, kad jų pajėgos mažos, todėl jiems buvo sunku suvaldyti situaciją prie Seimo.
„Jūs sakote, kad pakankamai buvo policijos pareigūnų situacijai valdyti“, – klausė teisėjas.
„Aš manau, kad pakankamai pajėgų – virš 200 pareigūnų ir 400-500 minios, čia paskutinėje fazėje“, – atsakė S. Gagas.
ELTA primena, kad buvęs VST vadas Ričardas Pocius anksčiau kaltino vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę nekompetencija ir neryžtingumu nesiimant veiksmų, dėl neramumų prie Seimo būtų neskelbiant plano „Vėtra“.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad buvęs VST vadas taip bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“. Ministrė pareiškė, kad plano „Vėtra“ malšinant masinius neramumus ateityje planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos.
Tačiau tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad VST pasitelkimo per 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo, kaip įstaigos vadovo, klaida.
2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Astrai Genovaitei Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
viešojo saugumo pareigūnai provokavo mitinguotojus ir šaudė guminėm į pašalinius praeivius. Gaila, bet valdyme ir tvarkoje Lietuva pasėkė ruskyno lygį.
