Tad ar vis dar galime jaustis saugūs ir ką toks įvykis sako apie NATO pajėgas, šiandien svarsto dauguma lietuvių.
Apie įvykį Latvijoje, grėsmę Lietuvai ir NATO pajėgumą ją sumažinti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.
Nors kalbėdamas apie galimą rusų įsiveržimą į Lietuvą ekspertas teigia, kad žvalgyba greičiausiai buriamas priešo pajėgas pamatytų, neatmeta žmogiškųjų klaidų, kurios gali kainuoti Lietuvai saugumą. Taip pat sako, kad nuolatinis Rusijos pajėgų lokacijos keitimas, kaip agresorė darė prieš įsiveržiant į Ukrainą, gali suklaidinti lietuvius, tad svarbu neprarasti budrumo. Tačiau tvirtina, kad prevencinių veiksmų yra imamasi ir vis labiau stiprinamas pasienis jau yra didžiulis žingsnis saugumo užtikrinimo link.
„Aš manau, kad šituo klausimu irgi rimtai yra pradedama dirbti, susirūpinti. Čia, aišku, ir savivaldos labai svarbu, bet tai vyksta, kaip minėjau, pastarąjį pusmetį. Tai daug mes matom gerų pokyčių ir vieną iš jų, kalbant apie pasienio stiprinimą, tai mes matom, kad yra pastangos dedamos ir kliūtys sunkiai šarvuotai technikai pravažiuoti yra jau daromos. Tai yra daroma fiziškai. Pasieniečiams Krašto apsaugos ministerija perka kulkosvaidžius, 762 kalibro kulkosvaidžius, kas jau yra rimtas pastiprinimas pasieniečiams. <...>
Mes pastaruoju metu matom, kad žodžiai sutampa su darbais. Gaila, kad tik dabar, nes tai turėjo vykti jau gerokai anksčiau“, – kalba pašnekovas.
Reikia stiprinti oro gynybą
Paklausus apie Latvijoje nukritusį rusų droną, pulkininkas neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti tyčinis ir strateginis ėjimas, tačiau aiškina, kodėl ir kaip bepilotis atsidūrė kaimyninės šalies teritorijoje.
„Jeigu mes truputį giliau pažiūrėsime tokius ne emocinius ir ne manipuliatyvius, kad ir į gerąją pusę, komentarus, tai labiausiai panašu, kad ukrainiečiai pradėjo aktyviai naudoti radioelektroninės kovos sistemas ir jie, kai dronai įskrenda į jų veikimo zoną, jei tiesiog, arba nukrenta vietoj, nusileidžia, arba pameta galvą, visiškai numuša į programuotą kryptį orientyrą ir tada jie skrenda ten, kur išeina. Va taip jie atsiranda Rumunijoj, Lenkijoj, Latvijoj.
Bet mums tai yra rimtas signalas ir koziris. <...> Ir šalies prezidentas yra pasakęs, kad tai akivaizdžiai rodo, kad reikia stiprinti oro gynybos sistemas“, – pasakoja laidos svečias.
Visgi, Latvijoje nukritus rusų dronui, iš NATO jokio atsako nebuvo. Ekspertas aiškina, kodėl.
„NATO, vis dėlto, yra gynybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra deeskaluoti, ką jie visada kartoja, arba sumažinti konfliktą. Mes negalime tikėtis kažkokių agresyvų, užbėgančių veiksmų, bet aš manau, kad ten viduj išvados tikrai bus padarytos“, – tikina Saulius Guzevičius.
Vartams reikia sargybinio
Pašnekovas aiškina, kad pagrindinis rusų tikslas yra sunaikinti energetikos objektus. Stebint karą Ukrainoje matome, kad pagrinde agresorė taikosi į energetikos strateginius objektus, kad atėjus žiemai žmonės gyventų be elektros, šildymo ir būtų palaužti. Tad vardija, kokie dabar turėtų būti pagrindiniai Lietuvos tikslai ir į kokių objektų saugumą reikėtų susikoncentruoti labiausiai.
„Užtat ir mums reikia galvoti, ir tiek energetikos ministerijos, tiek krašto apsaugos ministerijos, tiek vidaus ministerijos yra dedamos pastangos, kad apsaugotume ir sustiprintume mūsų strateginių objektų oro gynybą. Natūralu, kad vidutinis oro gynybos spindulys yra 50 km, tai šalia tų objektų yra ir miestai, oro uostai yra nepaprastai svarbūs, todėl, kad tai yra vartai.
Ir jei net, pavyzdžiui, Suvalkų koridorius būtų uždarytas kuriam laikui, tai mes dar turim oro koridorių, mes turim jūrų koridorių ir tuos vartus į namus, ypač, kai Švedija įstojo į NATO. Bet kiekvieniems vartams reikia sargybinio“, – pasakoja svečias.
„Mes truputį užsiliuliavę“
Guzevičius pasakoja, kad NATO pajėgų vadas Europoje Kavolis užtikrintas, jog Rusija vietoje nesėdi. Karinėje pramonėje turi didžiules galimybes, geba atnaujinti ir didinti savo kariuomenę, o grėsmė Europoje nemažėja, tad turimą laiką reikia išnaudoti prasmingai.
„Kad laiko mes turime, tai tikrai. Tiesiog reikia daryti – štai, kur esmė. Svarstymo ir abejonių laikai jau turi būti praėję, dabar tiesiog reikia imtis veiksmų. Ir ką mes matom, kad žingsniai yra daromi, pramonė yra užkūrinėjama iš naujo. Tikiuosi, pakankamai“, – sako ekspertas.
Tačiau Vakarų Europa, atrodo, ne visai suvokia, kas vyksta ir pasiruošimo tempai galėtų būti spartesni – tikina pašnekovas.
„Sunkūs laikai pagimdo stiprius vyrus, geri laikai padaro vyrus silpnais. Deja, mes truputį užsiliuliavę, turiu omeny kaip vakarai, nuo gero gyvenimo ir to vengimo pripažinti problemą. Nes tai tave verčia išeiti iš komforto zonos ir imtis veiksmų“, – aiškina svečias Guzevičius.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
