Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vaiva pasakojo girdėjusi, kaip patys gydytojai ragina profilaktiškai kartą į metus pasidaryti organų echoskopiją.
„Juk kai kurie sutrikimai vystosi tyliai, kitą kartą nustatomi atsitiktinai atliekant kitokius tyrimus dėl kitų priežasčių. Įdomu, ar išties galima prašyti šeimos gydytojo, kad duotų siuntimą echoskopijai profilaktiškai?“ – svarstė ji.
Echoskopijai siunčia tik esant reikalui
Deja, kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), šie tyrimai, finansuojami iš valstybės biudžeto, yra atliekami tik esant tam tikroms indikacijoms.
„Rentgeno ir vidaus organų echoskopijos tyrimai į profilaktinių tyrimų sąrašą nėra įtraukti. Jei pacientas skundžiasi sveikatos problemomis ir reikia išsamesnių tyrimų, kurių šeimos gydytojas atlikti negali, jis gali išrašyti siuntimą pas specialistą, pavyzdžiui, pas gydytoją radiologą ar gydytoją echoskopuotoją“, – nurodė ligonių kasų specialistai.
Kaip nurodoma, yra reglamentuota, kokius tyrimus tam tikru periodiškumu atliekant profilaktinį sveikatos patikrinimą pacientui gali skirti jį prižiūrintis šeimos gydytojas.
Kokie tyrimai gali būti skiriami profilaktiškai?
Ligonių kasų specialistų aiškinimu, šių tyrimų dažnumas priklauso nuo pacientų amžiaus grupės ir indikacijų. Tai reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems šalies gyventojams dėl šių tyrimų reikėtų kreiptis į pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs.
Profilaktinio tyrimo metu pacientui gali būti atliekama:
- bendras šlapimo, kraujo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje;
- širdies elektrokardiograma;
- regėjimo patikra, akispūdžio matavimas;
- klausos patikra;
- limfmazgių apčiuopa;
- odos ir matomų gleivinių, burnos ertmės apžiūra;
- ūgio, svorio, arterinio kraujospūdžio matavimai.
„Pavyzdžiui, 41–65 metų žmonėms bendras kraujo tyrimas ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami kartą per dvejus metus. Elektrokardiograma daroma kartą per metus, jei yra tam tikrų sveikatos rodiklių“, – nurodo ligonių kasos.
Profilaktiškai – ir pas ginekologą bei dermatologą
Be atskiro siuntimo profilaktiškai galima apsilankyti ir pas gydytoją akušerį-ginekologą bei dermatovenerologą, pavyzdžiui, pasitikrinti apgamus.
„Apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu ir prisirašiusios prie poliklinikos moterys gali kreiptis į pirminio lygio akušerį ginekologą be siuntimo.
Tačiau, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba gydytojų komanda, kurioje gali būti ir akušeris ginekologas. Kaip tiksliai organizuojamos šios paslaugos, sprendžia pati įstaiga“, – aiškino VLK specialistai.
Vis tik jei reikia antrinio lygio akušerio ginekologo specialisto konsultacijos, siuntimas yra būtinas.
Tuo meti kreipiantis antrinio lygio gydytojo dermatovenerologo konsultacijos šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
Prevencinės programos – pagal amžių
Sulaukę atitinkamo amžiaus Lietuvoje gyventojai kviečiami ir dalyvauti prevencinėse programose.
Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos, kurių įgyvendinimo išlaidas ligonių kasos kompensuoja PSDF lėšomis. Pagal šias programas privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nustatytu dažnumu nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Šios prevencinės programos yra skirtos tam tikro amžiaus žmonėms. Kiekvienu atveju amžiaus kriterijai pasirinkti remiantis moksliniais tyrimais, rodančiais, kokio amžiaus sulaukusiems gyventojams gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis.
Norint pasitikrinti pagal šias programas, pirmiausia vėlgi reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turėtų nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiamos pacientui reikiamos paslaugos. Jei pasirinkta gydymo įstaiga turi sutartį su teritorine ligonių kasa, nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.
5 prevencinės programos
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Poliklinika (nuotr. stop kadras) Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Šios prevencinės programos skirtos nustatyto amžiaus pacientams, tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet kuriu atveju raginama kreiptis į šeimos gydytoją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
