Verslas nors ir sutinka mokėti didesnius pelno mokesčius, bet sako, kad vieni to daryti nenori, ragina kelti mokesčius ir kitoms visuomenės grupėms.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Visuomenininkas Jonas Ohmanas į Ukrainą veža paramą ukrainiečiams kariams, o kaip dovanas ir suvenyrus į Lietuvą parsiveža ir nukautų rusų uniformų antsiuvus.
„Oi, aš turiu tokius antsiuvus, įsivaizduojate, ten parašyta: „Mokykitės rusų kalbos“ su kalašu. Išmok rusų kalbą su kalašu. Tiesiog rusai ateina su tokiais dalykais, tas agresyvumas, brutalumas. „Ruskij mir“, čia kažkas... Aš nemoku net paaiškinti, tiesiog“, – sakė „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Verslas nori didesnių mokesčių
Kaip atrodo vadinamas rusų pasaulis, kurį atneša Kremliaus pasiųsti kariai, jau matė visas pasaulis. Tai ir sugriauti žmonių namai, ir nužudytų civilių gyventojų kūnai palikti gatvėse.
„Ar mes norėtume, kad vaikščiotų žmonės su tokiais mūsų gatvėse? Nemanau. Tiesiog turime ruoštis“, – teigė J. Ohmanas.
„Tai turbūt pirmas, ir, greičiausiai, paskutinis kartas, kai Lietuvos verslas atsistoja ir sako: mes norime didesnių mokesčių. Kontekste jis yra labai panašus į mūsų nepriklausomybės kovas 90-aisiais metais. Tuomet mes tikrai nesvarstėme, kiek ir iš kur mes galėtumėme surinkti ar skolintis, ar mokesčius didinti, tiesiog ėjome ir gynėme savo valstybę. Dabar irgi yra tas pats“, – komentavo „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Verslininkai ragina politikus susitarti, kad krašto gynybai kasmet iš biudžeto būtų skiriama po 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Mes čia atėjome pasakyti – reikia principinio strateginio sprendimo. Kaip mes kažkada sutarėme dėl 2 procentų, dabar reikia sutarimo dėl 4 procentų“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Surinko gyventojų parašus
Verslininkai surinko ir 50 tūkstančių gyventojų parašų, kurie pritaria šiai idėjai. Su parašais jie prašosi pas prezidentą, premjerę ir Seimo pirmininkę. Bandys įtikinti, kad būtina sparčiau didinti finansavimą gynybai. Dabar krašto apsaugai Lietuva skiria apie 2 milijardus eurų, o Šimonytė paaiškino, ką reikštų 4 procentų finansavimas.
„Tam, kad mes galėtume skirti 4 proc. krašto apsaugos finansavimui nuo BVP, kai dabar skiriame maždaug 2,8, tam reikia papildomo, nei daug, nei mažai, bet apie milijardo eurų, kurį kažkas turėtų sumokėti arba kažkas turėtų mokesčių mokėtojų sąskaita pasiskolinti. Ir tai jau yra labai nemenkos sumos“, – pasakojo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pinigai ant medžio neauga, tad akivaizdu, jog reikia didesnių mokesčių. O kartais nuskambantis siūlymas didinti PVM tarifą netinka daliai politikų. Tarp jų ir prezidentui.
„Ir tada išeina taip, kad vieni agituoja už didesnį procentą, o kiti turi už tai susimokėti. Tai, matyt, kad čia reikėtų daugiausia kalbėti apie finansavimo šaltinius“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Mokesčiai turi būti subalansuoti
Verslas nesipriešina didesniam pelno mokesčiui.
„Kas liečia pelną, manau, kad neapsiribotume ir vienu procentu, iš pritarimo pusės, bet visa tai turi būti subalansuota, kad nebūtų, jog viena kažkokia verslo dalis yra stipriai apkraunama kažkokia mokesčių našta, skirtingai nuo kitų. Tai turi būti mūsų visų reikalas“, – tikina iniciatyvos „4 procentai“ valdybos pirmininkas Mantas Mikuckas.
„Tai yra verslo pajamų mokestis, tai yra, galbūt, ir akcizų tam tikri padidinimo dalykai, tai jau tampa konkrečiomis pinigų sumomis. Veikiausiai, toli gražu, nepasiekia to milijardo eurų, bet dar kartą kartoju, kaip judėjimas link didesnio krašto finansavimo, idėja yra sveikintina“, – komentavo G. Nausėda.
Šimonytė dėl 4 proc. – skeptiška
Bet realybė tokia, kad nors politikai žmonėms sako, jog gresia Rusijos užpuolimo pavojus, susitarti net dėl 3 procentų BVP finansavimo niekaip nepavyksta.
Nepadėjo ir kol kas 3 susitikimai su Šimonyte, kuriuose dalyvavo partijos, verslas ir profsąjungos. Vyriausybė niekaip nepateikia įstatymų projektų Seimui, o pati Šimonytė pasiėmė atostogas, kad galėtų agituoti žmones už ją balsuoti prezidento rinkimuose. Todėl ir dėl 4 procentų ji išlieka skeptiška.
„Akivaizdu, kad tą didesnę ambiciją turėti galima ir reikia, matyt, bet aš vis dėlto būčiau šalininkė to, kad mes pirmiausia priimtume sprendimus dėl to, kas yra artimesnis tikslas“, – kalba I. Šimonytė.
„Aš manau, kad tiesiog mes kol kas per daug apsiraminome“, – sako „Blue/Yellow“ vadovas.
O gynybos finansavimo klausimas, jau tampa ir politikų rinkiminiu triuku. Laisvės partija nusprendė pasireklamuoti su savais siūlymais ir tuo pačiu įgėlė premjerei Šimonytei, kuri dabar reklamuojasi, jog yra politikė su stuburu.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
