„Ukrainos kariai ir pareigūnai kariauja ir mūsų karą – todėl mes privalome padėti Ukrainai nugalėti agresorių. Kiekviena atlaikyta diena reiškia viltį, kad galime sustabdyti karą ten, kur jis prasidėjo. Nuo pat karo pradžios teikiame pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms, atvykusiems į Lietuvą. Su partneriais ir toliau stiprinsime savo įsipareigojimus remti ir stiprinti Ukrainą šiuo ypatingai sunkiu metu. Šio vizito metu numatėme konkrečias sritis ir priemones, kuriomis galime pagelbėti Ukrainai šiandien, o taip pat ir pasibaigus karui“, – teigia A. Bilotaitė.
Bendra deklaracija šalys pasmerkė ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir sutarė sutelkti pastangas remiant Ukrainos vystymąsi ir atstatymą. Šalys taip pat įsipareigojo stiprinti pastangas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis, užtikrinat Ukrainos piliečių, kurie buvo priversti palikti Ukrainos teritoriją, laikinąją apsaugą. Deklaracijoje numatyta pagalba atkuriant karo sugriautą Ukrainos vidaus reikalų ministerijos infrastruktūrą bei parama ministerijos įstaigoms, atremiant Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Policijos departamentu – nuo pat karo pradžios aktyviai teikia paramą Ukrainai. Šalį pasiekė civilinės saugos priemonių ir įrangos, ginklų, automobilių, IT įrangos, tarnybinių drabužių, humanitarinės pagalbos ir kiti pagalbos paketai. Vidaus reikalų sistemos teikiama parama Ukrainai siekia daugiau nei 3 mln. eurų.
Ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad įgyvendinant Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, aktyviai dirba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba – Lietuvoje įšaldytų piniginių lėšų suma sudaro 22,6 mln. eurų. Ministrė pabrėžė, jog aktyviai ieškoma sprendimų, kaip įgyvendinti įšaldyto turto konfiskavimą ir realizavimą, o gautas lėšas panaudoti Ukrainos rėmimui.
Ministrė susitikime pristatė Lietuvos pastangas priimant ukrainiečius. Antrą karo dieną šalyje pradėjo veikti VRM įsteigtas ukrainiečių registracijos centras Alytuje, vėliau įkurti dar keli. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau nei 51 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pusė jų apgyvendinta Lietuvos žmonių namuose. Jau priimta apie 30 tūkst. sprendimų dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir išduota apie 18 tūkst. leidimų laikinai gyventi. Pagal laikinajai apsaugai registruotų asmenų ir šalies gyventojų santykį Lietuva yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Lietuva taip pat įsipareigojo perkelti ir apgyvendinti iki 2000 ukrainiečių iš priėmimo centrų Moldovoje, jau atvyko 131 asmuo.
