„Mes esame sustiprinę patruliavimą prie pagrindinių kelių, nes antrinės migracijos srautai yra ženkliai išaugę“, – interviu BNS šią savaitę sakė ministrė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais į Lietuvą iš Latvijos atvykusių neteisėtų migrantų padaugėjo 20 kartų – šalyje sulaikyta per 800 trečiųjų šalių piliečių.
A. Bilotaitė pabrėžia, kad jų grąžinimas Latvijai yra sklandus. Šiuo metu šalių pasienio tarnybos užtikrina, kad Lietuvoje sulaikyti neteisėti migrantai į Latviją būtų grąžinami ne vėliau kaip per 72 valandas.
– Prieš kelias savaites dienos šviesą išvydo pirmieji vaizdo įrašai, kuriais siekiama atgrasyti paauglius nuo narkotikų. Juose kalbama apie „kietumą“, gąsdinama neigiamu poveikiu sveikatai. Ar jūs pati tikite tokių kampanijų, kurių jau buvo ne viena, poveikiu?
– Pirmas dalykas, kalbant apie pačią problemą ir apie lyderystę šitoje temoje, mes matome, kad labai daug institucijų, žmonių yra, kurie šitoje temoje dirba. Jų yra tikrai labai daug: ekspertų, specialistų, bet ką mes šiandien matome, kad, nepaisant to, kad yra daromi kažkokie dalykai, investuojama į tam tikras programas, komunikaciją, kažkokio rezultato esminio, kad jis būtų matomas, mes negalime apčiuopti.
Galiu drąsiai pasakyti, kad taip, mes, Vidaus reikalų ministerija, esame atsakingi už tas pasekmes, susiduriame su jomis ir kovojame su narkotikų platinimu, mums labai svarbu ta stambi nusikalstama veika, susijusi tiek su plataus masto gabenimu, tiek su platinimo tinklų išardymu ir užkardymu.
Bet aš tikrai jaučiu pareigą, matydama šitą situaciją kaip ministrė, aš negaliu būti nuošalyje ir sakyti, kad tai ne mano klausimai, ne mano atsakomybė. Man yra labai svarbu, todėl mes ėmėmės lyderystės, pradėjome judinti tuos klausimus. Žinoma, aš kalbų iš savo pusės. Pirmiausia, ką padarėme, pirmiausia atsirado tam tikros saugumo rekomendacijos mokykloms, galima sakyti, kad nepakankama, bet tai yra dalis.
Antras dalykas, tai dabar dirba darbo grupė ir turėtų startuoti bandomieji projektai, kuriuose mes taikysime ir tas vadinamąsias kietąsias priemones, susijusias su policijos rekomendacijomis saugumui mokyklose užtikrinti, taip pat įtrauksime ir kitas minkštąsias priemones, jas dabar ekspertai dėlioja. Tie bandomieji modeliai leis mums patikrinti ir išsigryninti tų priemonių efektyvumą, įsivertinti, kas veikia, o kas neveikia.
– Bet aš klausiu labai konkrečiai apie vaizdo įrašus, nukreiptus į paauglius...
– ...trečias dalykas, yra komunikacinė kampanija, kurią padarėme savo lėšomis. Nesamdėm nieko, negavom projektų, tiesiog mes esame neabejingi. Susėdome su policijos generaliniu komisaru, sutarėme, kad negalime tiesiog stebėti, ir padarėme tokius žingsnius.
Mes imamės veikimo, nes negalime būti tik stebėtojais ir užsiimti tik teisėsaugine dalimi. Manau, kad bet koks veikimas, bendras darbas yra labai svarbus. Svarbiausia nesėdėti ir nesakyti, kad čia ne mano reikalas ir situacija kažkaip išsispręs. Ne, neišsispręs. Tam reikia rimtų darbų, dėl to mūsų vizitas kitą savaitę numatytas į Islandiją, kuri turi neblogą patirtį, važiuojame susitikti su jų ministre, bus pristatytos gerosios patirtys, kurias tikimės parsivežti čia į Lietuvą.
Žinoma, visą laiką galima kritikuoti, bet man atrodo, yra svarbu ne tik kritikuoti, bet ir veikti. Ir mes tai darome.
– Bet ar nebūtų buvę tas lėšas ir pastangas nukreipti ne į dar vieną reklamą, o į geresnį situacijos supratimą? Pati paminėjote Islandiją, kuri, visų pirma, ėmėsi aiškintis, kas konkrečiai lemia paauglių narkotikų vartojimą, kas skatina to nedaryti. Kitaip tariant, prieš imdamasi priemonių, Islandija surinko kiek įmanoma daugiau duomenų.
– Šitie klipai yra mūsų pačių resursais, mūsų pačių iniciatyva, įtraukiant žmones, kurie įsitraukė savanoriškai. Tai darbas, kuri nebuvo įrašytas kažkokiuose mūsų planuose, nefinansuojamas kažkokiais projektais. Tiesiog mes paėmėme ir padarėme. Mes imamės veiksmų, nes tai yra mūsų pareiga.
Kalbant apie situaciją, tikrai diskutuojame apie tai, kad būtina išsigryninti ir matyti, koks yra vaizdas Lietuvos mokyklose, turėjome ne vieną tarpinstitucinį pasitarimą mūsų ministerijoje, kur sukvietėme skirtingas institucijas, ministerijas, sėdėjome prie vieno stalo ir kalbėjomės. Vienas dalykas yra aiškus – mes turime skirtingus testavimus, patikrinimus, kurie vykdomi mokyklose. Kažkas imasi iniciatyvų, bet bendro objektyvaus vaizdo neturime. Kodėl? Todėl, kad nebūtinai tas pats paviršių tyrimas atskleidžia tikrą situaciją mokyklose.
Pirmas uždavinys, kuris yra keliamas, ir dabar kalbuosi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, mes turime išsigryninti labai aiškiai metodiką, kokią mes naudosime, kad turėtume bendrą vaizdą, objektyvius duomenis. Šiandien yra vienos savivaldybės labai aktyvios, inicijuoja patikrinimus, testavimą, kitos – kaip tik vengia, nes tai yra reputaciniai dalykai.
– O kas turėtų tą daryti: koordinuoti duomenų rinkimo procesą, jį prižiūrėti?
– Yra (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės – BNS) departamentas, kuris yra atsakingas, kuris turi etatus, kuris turi aiškiai apibrėžtas funkcijas. Norėtųsi iš jo lyderystės. Norėtųsi ne tik formalaus programų parengimo, bet ir prokatyvumo, kai iškyla tam tikros problemos į viešumą. Norėtųsi aktyvaus veikimo, sprendimų paieškos, lyderystės telkiant ir imantis atitinkamų veiksmų. Šiandien aš to pasigendu.
Kai mes kalbame apie visuomenėje aštrėjančią problemą, aš pasigendu atviro kalbėjimo, tam tikrų sprendimų, iniciatyvų apjungimo, sutelkimo ir veikimo. Tikrai šito pasigendu. Suprantu, kad tai problema, kuri jungia labai daug institucijų, tam reikia visus sutelkti, sutelkti bendram darbui, nes kiekvienas turi savo kompetencijas, savo sritis.
Visi turime matyti vienodai problemą, susitarti dėl priemonių ir judėti į priekį, nesustoti, nesakyti, kad turėsime kažkokius veiksmus po dviejų metų. Šiandien ir dabar reikia veikimo, nes rytoj gali būti per vėlu.
– Įprastai vadovai yra tie žmonės, kurie telkia ir užduoda toną. Ar jūsų išsakyta kritika yra nukreipta į laikinąją departamento vadovę?
– Aš tiesiog išsakau savo nuomonę kaip ministrė, kuri ėmėsi atitinkamų veiksmų pagal savo kompetenciją, nes akivaizdu, kad problema yra ir būtina ją spręsti. Tikrai norėtųsi matyti daugiau aktyvumo, veikimo ir rezultato, turėti aiškius rodiklius, kaip mes tą rezultatą galime pamatuoti.
Neužtenka vien popierinių programų, neužtenka dirbti užsidarius kažkokiuose formatuose. Mokyklos, tėvų bendruomenės turi matyti.
– Pereikime prie jums pavaldžių institucijų. Seime pristatėte pataisas, kuriomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) būtų prijungiama prie policijos. Opozicija nepritaria, dalis jūsų partiečių irgi skeptiški, o pareigūnai savo nuomonę išsakė protesto akcija. Jūs pati juos raginote atvykti pas jus, sėsti ir kalbėtis. Ar dar tebėra tam prasmės, kai projektas jau Seimo rankose?
– Aš norėčiau pradėti nuo bendro paveikslo. Nacionalinio saugumo strategija įpareigoja Vidaus reikalų ministeriją vystyti mūsų tarnybų pajėgumus, kurie yra susiję su gebėjimu atremti įvairias hibridines grėsmes. Šiandien pasaulis yra pasikeitęs, matome, kas vyksta. Tai, ko tikimės iš savo tarnybų, yra visai kiti dalykai, nei buvo anksčiau, mums reikia reaguoti į tuos naujus iššūkius.
Šis sprendimas, kuris yra pateiktas Seimui, yra viena iš dalių, nes Vidaus reikalų ministerija yra parengusi atsparumo hibridinėms grėsmėms gaires, kuriose yra visas mūsų tarnybų darbas numatytas, perspektyva ir ateitis, kaip galima sustiprinti savo gebėjimus ir pasirengimą įvairiems scenarijams, kurie yra galimi mūsų valstybėje, kai yra tokie kaimynai. Tam reikalingas labai stiprus pasirengimas. Kalbant apie šitą sprendimą, aš pirmiausia kalbu apie nacionalinį saugumą, kad Viešojo saugumo tarnyba atlieka dvi labai svarbias funkcijas: strateginių objektų apsauga ir karo metu tapimas ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Nesiplečiant, turėjome ne vieną formatą su ekspertais, buvo pristatyta informacija ir uždarame Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje apie tai, kad šitos funkcijos turi esminių trūkumų. Mūsų pareiga – sustiprinti tai, pakeisti tai. Tai yra sprendimas eiti tuo keliu.
Žinutė, kuri yra skirta pareigūnams – daug dabar mitų yra prikurta, kad Viešojo saugumo tarnyba yra naikinama, kad jos nebeliks. Tai yra visiška netiesa, tarnyba yra integruojama, išlaiko juridinio asmens statusą, pareigūnų statutas, jų funkcijos nepasikeičia, mes kaip tik kalbame, kad per šitą sprendimą mes galėsime juos geriau aprūpinti, kalbame apie tam tikrą priemonių paketą, kuris pagerins šitų pareigūnų situaciją. Pavadinimas tik pasikeis, kad tai bus Viešojo saugumo tarnyba prie Policijos departamento.
– Paklausiu tuomet kitaip – ar jūs pati tikite, kad dar galite įtikinti pareigūnus reformos nauda?
– Vienas dalykas, aš suprantu – pokyčiai nėra lengvi. Bet žiūrint iš tos valstybinės pusės, kur nuėjo kitos Europos Sąjungos šalys, jos perėjo prie to, kad tokios tarnybos buvo integruotos į policijos sistemą. Turime besidubliuojančias funkcijas, kurios sutampa su policija ar kitomis institucijomis. Iš tos pusės galvojant, tai tas sprendimas yra, na, teisingas.
Kalbant apie opozicijos kai kurių atstovų argumentus, aš matau dažnai, kad tiesiog negirdima ir neįsiklausoma į argumentų kalbą. Matyti, galbūt yra kitos priežastys, kurios man galbūt nelabai aiškios. Kalbant iš nacionalinio saugumo pusės, tai šiandien tie, kurie kritikuoja, aš nesuprantu: viena vertus jie pasisako už stiprinimą, kita vertus, jie nepalaiko šito sprendimo. Man yra keista, galbūt yra kitos priežastys.
– Kokios?
– Aš negaliu atsakyti, jūs turėtumėte paklausti pagrindinių komunikuojančių atstovų, kurie kritikuoja.
– Teko ir man pačiam pasikalbėti su pareigūnais. Ne iš vieno teko išgirsti argumentą, kai tai yra jūsų asmeninė ambicija naikinti VST po konflikto su buvusiu vadovu Ričardu Pociumi.
– Čia visiškas nesusipratimas, kad tokie argumentai bandomi dėlioti. Pirmiausia, aš turiu argumentų kalbą: funkcijų peržiūra, STRATA taip pat yra atlikusi įvertinimą Europos Sąjungos šalių, yra labai aiškūs argumentai, kad tokios funkcijos, kurias atlieka mūsų Viešojo saugumo tarnyba, nėra priskiriamos prie žandarmerijos funkcijų, bet jos yra kaip policijos tarnybų funkcijos.
Aš remiuosi argumentais, analizėmis, nacionalinio saugumo svarba. Tai yra tie argumentai, kurie veda mane ir sako, kad tas sprendimas yra teisingas, nes jis reikalingas valstybei. Tenka apgailestauti, kad daug metų to sprendimo nepavykdavo įgyvendinti.
Pokyčiai sukelia klausimų ir reikia pripažinti, kad kai kurie atstovai iš opozicijos pasistengia, kad ta informacija klaidinga su mitais toliau būtų skleidžiama, nors mes stengiamės su vadovu VST tą komunikaciją teisingą paskleisti.
– Panašu, jog pokyčiai vidaus reikalų sistemoje gali išprovokuoti ir daugiau protesto akcijų. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija piktinasi vidaus tarnybos statuto projektu, nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis ir žada piketuoti. Kaip šį ginčą spręsite?
– Nuo pat kadencijos pradžios mūsų pagrindinis prioritetas yra mūsų pareigūnų aprūpinimas ir motyvacija. Tikrai tam skiriame nuosekliai labai didelį dėmesį. Kalbant apie kiekvienas biudžeto derybas, tai yra mūsų prioritetas numeris vienas. Ir atlyginimai darbo užmokesčio fondas didėja. Aš kaip pavyzdį visada pateikiu policijos biudžetą, kuris yra išaugęs labai ženkliai – 2021 metų visas biudžetas buvo toks, kiek šiemet yra vien darbo užmokesčiui skiriama. Tai tikrai yra skaičiai, augimas yra.
Kalbant apie vidaus tarnybos statutą, ten yra labai daug gerų dalykų, kalbame apie tuos pokyčius, kurie palies žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnus, jie pajus pokytį finansine prasme. Taip pat yra daug kitų gerų dalykų, kas susiję su naujų pareigūnu pritraukimu, stipendijomis, kitomis motyvacinėmis priemonėmis, kurias galima būtų vardinti.
Mes kalbame apie tam tikras grindis, finansines grindis. Šiuo metu dar vyksta derybų procesas dėl biudžeto, tikrai noriu pažymėti, kad dirbame ta linkme, kad turėtume finansinį pagerėjimą, kuris būtų juntamas. Aš negalėjau profesinėms sąjungoms įvardinti konkrečių skaičių, nes vyksta derybos, bet visą laiką pažymiu profsąjungoms, kad mes žiūrime ta pačia kryptimi.
Tiek man, tiek mano komandai yra svarbus darbo užmokesčio augimas ir mes už tai kovojame.
– O kalbant apie tai, kur visa apimančios reformos nėra, bet sistemą tai pat vadinat neefektyvia – priešgaisrinę apsaugą. Rugsėjį Molėtai tapo vos antra savivaldybe, kuri prisijungė prie bandomojo projekto ir jos ugniagesiai taps Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dalimi. Kodėl nesiimama reformuoti visos sistemos vienu ypu?
– Todėl, kad pasirinkome konstruktyvų kelią turėti bandomuosius projektus. Po tam tikro laiko įsivertinę rezultatus, galėsime pateikti tai kaip argumentus, kurie leistų ateityje Lietuvoje pereiti prie vieningos sistemos.
– Kiek savivaldybių reikia tą projektą išbandyti, kad būtų pakankamas argumentas imtis reformos?
– Aš manau, kad čia nėra toks be galo, be krašto besitęsiantis procesas. Užtenka, matyt, dviejų, trijų bandomųjų projektų, kurie leidžia mums objektyviai po tam tikro laiko tarp įvertinti patį rezultatą.
– Ar tą planuojate pasiekti dar šioje kadencijoje?
– Taip, planuojame. Mūsų planas, kad tą galėtume dar šioje kadencijoje padaryti ir padėti pagrindus perėjimui prie vieningos sistemos. Mes dėliosime pamatus, kad eitų valstybė ta linkme, nes šiuo metu turime dviejų lygių sistemą, skirtingo lygio pasirengimą, aprūpinimą. Tai yra nesuprantama, kai tą turime vienoje valstybėje.
Bet, žinoma, reikia pripažinti, kad yra sudėtinga, nes vienose savivaldybėse yra vienaip žiūrima, daugiau dėmesio skiriama ir įgyvendinant pokyčius gali galvoti, kad čia kažkas kažką nori atimti. Man atrodo, svarbiausia yra galvoti valstybiškai, nes žmogus, kuris susiduria su nelaime, kai yra gaisras, kai kyla pavojus gyvybei, jam visiškai nesvarbu, ar iš vienos sistemos, ar iš kitos sistemos atvyks pareigūnas. Svarbu, kad atvyktų pilnos komplektacijos, kad jo technika nesugestų pakeliui, kad atvyktų laiku.
– Kai jūs kalbate apie pamatus, ar tai reiškia, kad bus parengtas įstatymo projektas?
– Nenorėčiau šiandien dar taip įvardinti, nes, pirmiausia, turime turėti bandomųjų projektų apibendrinimą, surinksime visą informaciją, visus duomenis ir tai bus pagrindas pateikti savo išvadas su rekomendacijomis. Ir tai turėtų išvirsti į konkretų teisės aktų pakeitimų paketą.
– Pereikime prie užsieniečio paso išdavimo pokyčių, susijusių su terminu ir kriterijais. Kada projektą teiksite Seimui?
– Artimiausiu metu bus registruotas mano pačios ar kartu su kolegomis pasiūlymas į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Ir ten bus pasiūlymai pratęsti užsieniečio paso galiojimą laiką. Žinoma, mes kalbame ne apie visus, o apie išskirtinius asmenis, kurie tikrai yra persekiojami ir tikrai negali grįžti į Baltarusiją.
– Na, šiuo metu Migracijos departamentas tokį pasą išduoda Lietuvoje teisę turinčiam gyventi užsieniečiui, kuris „dėl objektyvių priežasčių“ negali gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės. Suprantu, kad įstatymu griežtinsite šį kriterijų?
– Mes žiūrėsime, kokia bus formuluotė. Ar tai bus poįstatyminiuose aktuose numatyta, ar pačiame įstatyme, tai jau juridinės technikos dalykai.
– O kada tiksliai įregistruoti tą pataisą ketinate?
– Matyt, čia dienų klausimas.
– Pereikime prie situacijos pasienyje. Situacija Lietuvoje kol kas rami, priešingai nei Latvijoje. Ar turite indikatorių, kad migrantai gali vėl patraukti Lietuvos sienos link?
– Lietuva yra visai kitokioje situacijoje nei Latvija. Mes padarėme atitinkamus sprendimus, tą padarėme labai greitai, turime kompleksą priemonių: ir fizinį barjerą, ir sienos stebėjimo sistemas, ir pareigūnų veikimo algoritmus, kurie yra atidirbti ir važiuojame padėti kolegoms latviams. Mes tuos algoritmus turime ir dalinamės patirtimi.
Kalbant apie Latviją, jie dar tik yra procese fizinio barjero statybų. Kiek žinau, stebėjimo sistemos irgi greitu metu nebus įdiegtos, nors nusimatę yra planus.
– Ar norite pasakyti, kad tikimybė, jog iš Latvijos pasienio jie patrauks į Lietuvos pasienį, nėra didelė?
– Aš noriu pasakyti, kad tai, jog turime visą infrastruktūrą ir veikimą, matyt, yra suprantama, kad tokiu atveju renkamasi eiti per ten, kur lengviau praeiti. Bet dėliojamės planus, scenarijus, kurie yra galimi, veikimą – tie dalykai yra užtvirtinti pratybose mūsų pareigūnų, labai atidžiai žiūrime ir neatsipalaiduojame.
– Lietuva stebi iš Latvijos išaugusią ir antrinę migraciją. Kaip sprendžiama ši problema?
– Mes esame sustiprinę patruliavimą prie pagrindinių kelių, nes antrinės migracijos srautai yra ženkliai išaugę. Tas grąžinimo procesas vyksta labai sklandžiai, dalykiškai bendradarbiaujame.
Tie asmenys, kurie yra sulaikomi Lietuvoje, yra grąžinami į Latviją, tas procesas tikrai sklandžiai vyksta.
– Rugpjūtį pranešėte, kad VRM siūlys uždaryti dar du pasienio punktus – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama. Tai buvo nesusikalbėjimas ar jūsų ir premjerės pozicijų išsiskyrimas?
– Tikiuosi jau tuoj finišą pasieks darbo grupė, kuri dirba prie visų šitų indikatorių (kada užverti punktus, sieną – BNS) ir turi juos sudėlioti*. Vidaus reikalų ministerija savo siūlymą pateikė, bet kadangi tai liečia daugiau institucijų, tai labai tikimės, kad artimiausiu metu bus pristatytas darbo grupės rezultatas su atskiromis grėsmėmis ir atsaku. O diapozonas gali būti labai platus.
– Tai gal tuomet paskubėjote viešai kalbėti apie planus užverti dar du punktus?
– Pirmiausia, tai buvo pasakymas ne bandant pasakyti, kad bus uždaryta čia ir dabar, tiesiog Vidaus reikalų ministerijos vertinimas. Bet mes sutarėme, kad susidėliosime viską į planą ir tame plane viskas konkrečiai atsispindės pagal atskiras grėsmes.
– NATO Vilniaus viršūnių susitikimo metu buvo galimai nutekinta informacija apie delegacijų maršrutus, Lietuvos pareigūnus. Nacionalinis krizių valdymo centras informacijos autentiškumo nepatvirtinto, tačiau patvirtino, kad įsilaužimas išties įvyko. Delegacijų apsauga rūpinosi ne tik Vadovybės apsaugos tarnyba, bet ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Ar po incidento sustiprinote VRM ir institucijų IT sistemų saugumą?
– Taip, mes dirbame ties šituo klausimu. Vyksta tam tikri dalykai, atsižvelgiant į atitinkamą atvejį. Tai yra natūralu. Dedikuotas didžiulis dėmesys, tai yra nauji iššūkiai ir turime tam skirti deramą dėmesį ir investuoti.
– Ar tai reiškia, kad įsilaužimas įvyko į VRM ar ministerijai pavaldžių institucijų sistemas?
– Aš kalbu bendrai, yra ikiteisminis tyrimas ir aš nenoriu atskleisti ikiteisminio tyrimo turinio. Kai jis baigtas, ta informacija bus išviešinta ir pristatyta.
– Ir pabaigai apie partijos reikalus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriai iš esmės mato šešis kandidatus į prezidento postą. Ką jūs pati ketinate paremti?
– Dar nežinau, dar reikia paklausti, ar kolegos patys apsisprendę, reikia išgirsti iš jų atsakymą.
– Supratau. Ačiū už pokalbį.
Patikslinimas: interviu imtas dar prieš Nacionalinio krizių valdymo centrui penktadienį pranešant apie pateiktus siūlymus.
