„Regioniniai planai – aš esu visiškai tikras, kad jiems bus pritarta Vilniaus viršūnių susitikime – yra puikios naujienos, nes mes susitelkiame į kolektyvinę gynybą. Ir mes pamatysime, kad iš to išplaukia nauji pajėgų struktūros reikalavimai, t.y. kokių ir kiek pajėgų iš tiesų reikia siekiant atgrasyti nuo dviejų grėsmių, kurios yra Rusija ir teroristinės grupės“, – Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pirmadienį kalbėjo R. Baueris, su Lietuvos kariuomenės vadu stebėjęs bendras sąjungininkų pratybas „Blauen Express“.
Anot jo, po planų patvirtinimo NATO ir valstybės narės dar turės įdėti pastangų, jog jie veiktų, užtikrinant, jog „būtų daugiau aukštos parengties karių, kad yra daugiau pajėgumų“, kurie atitinka naujus reikalavimus.
„Tam prireiks investicijų, prireiks įdarbinti daugiau žmonių, daugiau pratybų, reikės daugiau amunicijos, logistikos, daugiau investuoti į įgalinimą, nes kovojant su didesne struktūra, kaip divizija (...), svarbios ne tik pajėgų formuotės, pėstininkai ar mechanizuotos pajėgos, bet ir visa kita: artilerija, inžinerija, komunikacijos, aviacija. Manau, kad tai yra vienas iš dalykų, kuriems prireiks daugiau investicijų ateinančiais metais“, – kalbėjo karininkas.
„Tai yra bendros pastangos ne tik karinių pajėgų, gynybos ministrų, ne tik diskusija apie 2 procentus gynybai, bet taip pat ir diskusija mūsų visuomenėse, kad žmonės suprastų: turime padaryti daugiau“, – tvirtino R. Baueris.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė, kad patvirtinus gynybos planus, lauks dar vienas iššūkis – taktinių planų suderinimas ir patvirtinimas.
„Laukia labai svarbus etapas, kai turėsime realius veiksmus su realiomis pajėgomis realioje vietovėje suplanuoti. Kitas, lygiagrečiai einantis etapas – pajėgumų vystymas (...). Tikrai NATO nėra kažkas tokio, tai nėra dovanų ar pajėgumų krepšys, kad ateina ir daro vietoje mūsų“, – sakė V. Rupšys.
Nauji regioniniai NATO gynybos planai parengti prieš kurį laiką, reaguojant į karą Ukrainoje. Jie apima ir Baltijos šalis, Lenkiją bei iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų.
Anksčiau Aljanse laikytasi principo, jog Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Šiuos žingsnius atidžiai stebinti Maskva paskelbė dar iki antradienį prasidedančio NATO viršūnių susitikimo pradėsianti dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.
R. Baueris sako, kad šie Rusijos ir Baltarusijos įspėjimai gali priversti NATO „keisti laikyseną“, tačiau, anot jo, kol kas realių grėsmių Aljansas nemato.
„Atsakymas šiuo metu yra toks, kad mes neišvydome kažko, kas mus verstų laikyseną keisti“, – teigė jis.
Jam pritarė ir V. Rupšys, sakydamas, jog „nematome būtinybės imtis papildomų veiksmų“.
R. Baueris taip pat išreiškė viltį, jog viršūnių susitikime NATO narės įrodys, kad geba išlikti vieningos ir užtikrinti saugumą.
„Rytdienos susitikimas dar garsiau skelbs NATO nedviprasmišką žinią: NATO yra čia, NATO yra budri ir pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – kalbėjo jis.
