Šiuo metu už maudymąsi jūroje draudžiamoje vietoje, draudžiamu laiku arba apsvaigus numatyta administracinė bauda nuo 100 iki 300 eurų. Už tokį pakartotinį nusižengimą bauda didėja nuo 300 iki 900 eurų.
Anksčiau už maudynes esant draudžiančiai maudytis vėliavai numatytos viso labo 5 eurus siekiančios baudos.
Girti puola į jūrą
Palangos gelbėtojų stoties vadovas Jonas Pirožnikas pripažįsta, jog girtų pažeidėjų gelbėtojai net nebeskaičiuoja.
„Dėl to, kad jų būtų labai daug. Tačiau mes tik atliekame savo, kaip gelbėtojų, darbą, o baudas išrašo pareigūnai. Poilsiautojus tikrai įspėjame dėl gresiančių baudų už netinkamą elgesį. Norime, kad Palangos paplūdimiai būtų prieinami žmonėms, kurie atvažiuoja ramiai pailsėti. Aišku, pamenate liaudišką pasakymą, jog girtam jūra – iki kelių, tad tokie incidentai su neblaiviais asmenimis neišvengiami“, – kalbėjo pajūrio gelbėtojų vadas.
J. Pirožnikas pasakojo, kad šiemet jau išgelbėta 19 skendusiųjų, 5 asmenys buvo visiškai girti, viena iš jų – moteris. Vieną iš jų prireikė ir reanimuoti.
„Kiti buvo paprasčiausiai įspėti, dauguma buvo išprašyti iš paplūdimio padedant policijai, nes piliečiai nereagavo į perspėjimus, jog paplūdimys yra vieša vieta ir čia vartoti alkoholio negalima. Bet jie buvo tiek apsvaigę, kad nekreipė dėmesio ir jie buvo pašalinti iš paplūdimio.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad iki liepos 18 d. buvo gautas 37 iškvietimai į paplūdimius: 17 š jų buvo Klaipėdoje, 18 – Palangoje, 2 – Neringoje. Taip pat pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, 5 iš jų Klaipėdoje, 2 Palangoje, 1 Klaipėdos rajone.
Drausmės įnešė pareigūnai
Vis dėlto Palangos gelbėtojų stoties vadovas pasidžiaugė, kad kartu su gelbėtojais pradėjus budėti viešąją tvarką prižiūrintiems policijos pareigūnams šiemet poilsiautojai tapo kiek drausmingesni.
„Žmonės išties visai kitaip elgiasi ir į siaučiant jūrai į bangas taip drąsiai neskuba. Aišku, drąsuolių atsiranda visais laikais. Tačiau kai oro ir vandens temperatūra vėsesnė, paplūdimyje gelbėtojų daugiau nei poilsiautojų. Vienas kitas atsiranda, bet kai jų yra iki dešimties, labai lengva kontroliuoti“, – kalbėjo J. Pirožnikas.
Jis priminė, kad Palangos paplūdimio dydis – 14 kilometrų, tad kai piko metu jame susiburia apie milijonas poilsiautojų, gelbėtojams tenka kaip reikiant paplušėti: „Visus darbus galime atlikti tik vandeniu, transportuojame, susideriname su medikais išvežimo vietą ir t.t.“
Svarbiausi patarimai prieš brendant į vandenį
Gelbėtojai pataria: nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti ar jie patogūs, neslidūs. Tačiau neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti. Nesimaudykite iškart po valgio.
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jei pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.
Pradėjus skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Ką daryti pamačius skęstantį žmogų?
Šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors priemonės, kuri neskęsta – kamuolio, čiužinio ir pan., kurį būtų galima paduoti skęstančiajam.
Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Jei šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam saugiu atstumu, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris žino gelbėjimo būdus ir moka jais pasinaudoti.
