Minskas antradienį oficialiai paskelbė, kad išvykti iš šalies galės tik nuolatinius leidimus užsienyje gyventi turintys Baltarusijos piliečiai, taip pat valstybės tarnautojai, keliaujantys į komandiruotes, ar valstybinio transporto darbuotojai.
Toks sugriežtinimas motyvuojamas pandemija, bet beveik neabejojama, jog tai susiję ir su bandymu pažaboti pilietinę visuomenę, nes paprastai valstybės apribojimus taiko asmenų įvažiavimui į šalį, o ne išvykimui.
„Iš tikrųjų žmonės yra užrakinti ir tik labai nedidelės kategorijos Baltarusijos piliečių dabar gali palikti šalį. Anksčiau asmenų ratas buvo platesnis. Tačiau sunku tiksliai žinoti, kaip Baltarusijos tarnybos taikys šiuos reikalavimus.
Formaliai laikino leidimo gyventi Lietuvoje Baltarusijos piliečiui nebepakaks, jeigu jis norės būti išleistas. Bet sunku, pasakyti, kaip jie tai įgyvendins, kaip šį sugriežtinimą traktuos pasienio tarnybos, kaip jiems pasirodys vienas ar kitas kontraktas dėl darbo, ar tai bus pakankama ar nepakankama sąlyga išvykimui“, – pasakoja A. Pulokas.
Pasak ambasadoriaus, šiuo sprendimu Aleksandro Lukašenkos režimas veikiausiai siunčia žinią aplinkiniam pasauliui galintis daryti, ką tik nori: kadangi Europos Sąjunga užvėrė Baltarusijai oro erdvę – Baltarusija užsivėrė pati.
„Tai labai panašu į Šiaurės Korėjos užsidarymą“, – teigia A. Pulokas.
„Spaudimas žmonėms didėja. Žmonės turi natūralų poreikį keliauti: darbas, mokymasis, giminės, artimieji. O dabar tai tampa neįmanoma. Lieka tik labai ribota galimybė išskristi per Maskvą ir Stambulą, kaip suprantu, dėl visų šių skrydžių yra labai didelis ažiotažas, kaip į juos patekti.
Spaudimas yra milžiniškas ir aš nežinau, ar režimas bus suinteresuotas laikyti tokį spaudimą. Nes, žinote, tai kaip uždarytas arbatinukas su verdančiu vandeniu. Nemanau, kad tai gali ilgai tęstis“, – svarstė pašnekovas.
Diplomatas teigia šalies uždarymą vertinantis kaip neprotingą sprendimą, nes tai kenkia pačiai valstybės raidai.
Pavilionis: tai priemonės, kokias taiko Šiaurės Korėja
Kad išvykimo apribojimų sugriežtinimas Baltarusijos piliečiams yra politinis sprendimas, nesusijęs su pandemijos situacija, mano ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Čia nebent mes būtume priėmę tokį sprendimą saugotis labiau pandemijos pažeistų šalių, bet, žinoma, dėl politinių ir kitų motyvų mes to nedarome.
Patį sprendimą tiek pati opozicija, tiek kiti laisvi žmonės interpretuoja kaip galutinę užsidarymo priemonę, kokias taiko Šiaurės Korėja ar panašūs totalitariniai režimai. (...) Visi žmonės uždaromi į cypę“, – sako politikas.
Ž. Pavilionis sako stebintis kai kuriuos žmonių susirašinėjimus Baltarusijoje ir matantis, kad kas dar gali – bėga per likusius atvirus kelius, tai yra per skrydžius į Maskvą ar Stambulą.
„Žmonės patys tai vertina kaip bandymą išgaudyti visus likusius bent kiek protestuojančius bei visus sukišti į kalėjimą“, – mano politikas.
Jo teigimu, tokią režimo reakciją sukėlė beprecedentis valstybių solidarumas, kai oficialiajam Minskui priverstinai nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą ir sulaikius žurnalistą Ramaną Pratasevičių bei jo draugę Sofiją Sapegą Europos Sąjunga nutarė užverti savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams.
„Nexta“ žiūrėjo kas antras baltarusis, tai buvo vienas iš paskutinių nepriklausomų kanalų, tai palietė bent jau kas antrą baltarusį. Be to, režimas mato, kaip solidariai sureagavo pasaulis ir kokias ekonomines sankcijas gali įvesti pasaulis. Juk niekad nesame įvedę sektorinių sankcijų Baltarusijai, tik individualias buvome įvedę.
Tai gali atsiliepti šalies ekonomikai, kurią žlugdo pats Aleksandras Lukašenka. Ir dabar tas sienų uždarymas, kai žmonės tiesiog išgyvendavo kirsdami sieną, manau, kaip tik sukels priešingą efektą ir tuos baltarusius dar labiau sukels protestams, kurie, labai viliuosi, bus lemiantys“, – teigia A. Pavilionis.
