Prieš porą savaičių SAM pirmą kartą pristatė ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planus. Numatoma, kad reforma turėtų atsieiti 800 mln. eurų: 268 mln. bus įplauks iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo ir 530 mln. eurų – iš Europos Sąjungos investicijų.
Portalas tv3.lt primena, kad be kitų planuojamų pokyčių, Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytoje pertvarkoje ministerija siūlo sumažinti aktyvaus gydymo lovų, tačiau padidinti dienų, kai lova aktyviai naudojama, skaičių.
Taip pat numatyti kriterijai, kiek lovų turėtų turėti kiekviena ligoninė, kad jos veikla būtų tvari ir ekonomiška.
Be kita ko, siūloma mažų ligoninių ir kitų savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti.
Iš ligoninių liks slaugos įstaigos?
Nors pristatydama planus sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad tikrai niekas nesiruošia uždaryti gydymo įstaigų, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris tvirtina, kad toks pažadas niekuo nepagrįstas.
„Tai visiškai neteisingas pasakymas, kad neuždarys. Jei nelieka aktyvaus gydymo, tai yra tas pats. Tokiu atveju lieka tik slauga. O dabar aiškiai parašyta – terapijos nelieka, tai nelieka ir ligoninės, kam reikia apgaudinėti?
Arba užkeltas didžiulis skaičius lovų, jei nori terapijos, jų apyvarta, tai to nepasieksim. Taip išeina, kad viena šneka, kita rašo, ne kvaili gi žmonės“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės vadovas.
Anot jo, išsakytas noras ligonines prijungti prie pirminių centrų – tai grįžimas į labai seną, vadinamąjį Semaškos, modelį.
„Visi tikina, kad neuždarys ligoninių, liks terapija, bet kam tada jungti reikia? Juo labiau jei juridinis statusas priklauso nuo paslaugų kiekio, nuo gaunamų lėšų, tai kalbėkime apie paslaugų redukciją. Prisimename, 2010 m. buvo uždaryti chirurgijos, reanimacijos skyriai 10-yje ligoninių. Tai šnekėjome, kad likusios ligoninės irgi turėtų kažkaip persitvarkyti, bet kalbėkime tuo metu apie paslaugas, o ne priklausomybę nuo juridinio statuso“, – komentavo V. Sudaris.
Kas iš to žmogui?
Dar daugiau klausimų Rajonų ligoninių asociacijos vadovui kilo dėl tokios reformos toliaregiškumo ir naudos paprastam žmogui.
„Pirmiausia reikia galvoti, kas bus po to, kai reforma įvyks, ir kas bus nuo to žmogui? Ką veiksime, kai pasidalins 800 milijonų? Viena puokštė apskritai tenka trečiam lygiui, tuos pinigus atmetam. Bet kas bus, kai jie apskritai baigsis? Išsidalins, kažkas kažką pasistatys, toliau reikia infrastruktūrą, kurią padarė, išlaikyti.
„Tai visiškai neteisingas pasakymas, kad neuždarys. Jei nelieka aktyvaus gydymo, tai yra tas pats. Tokiu atveju lieka tik slauga. O dabar aiškiai parašyta – terapijos nelieka, tai nelieka ir ligoninės, kam reikia apgaudinėti?“ – sakė V. Sudaris.
Kas toliau – kaip bus finansuojami mistiniai sveikatos centrai, kaip jie turės užsidirbti lėšas, kokie bus įkainiai, iš kur gausime specialistų, kuriuos, kalbama, vešime autobusais? Kaip iš viso funkcionuos sistema, kaip keisis PSDF biudžetas? Apie tai šiandien niekas nenori kalbėti“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, nėra sprendimas slaugos paslaugų poreikį padengti aktyvių gydymo paslaugų sąskaita. Jis stebėjosi, kodėl reikia kažką kardinaliai keisti, jei tam tikra grandis veikia. Čia jis pateikė jo vadovaujamos Pakruojo ligoninės pavyzdį.
„Esame sutarę, kad visus ligonius tęstiniam gydymui atsivežu pats savo transportu iš Šiaulių. Jei reikia išvežti, visus išvežam ten, kartais jie mums atveža, jei mes neturime kaip. Toliau pirminis centras guldo mums pacientus, kuriuos reikia gydyti.
Viskas gražiai ir vyksta ir pandemija parodė, kad kai Šiauliai ir kitos įstaigos neturėjo kur guldyti pacientų, net iš Akmenės kovidinėje ligoninėje pas mus gulėjo. Dabar lyg to mažai. Nesu įlindęs į galvą tų planų sudarytojams, bet velnias slypi detalėse. Panašu į norą kažką pakeisti su pretekstu, kad gautų milijonus“, – neslėpė V. Sudaris.
Pagalbą gauna vietoje
Kaip dar vieną pavyzdį pašnekovas pateikė ir Pasvalio ligoninės atvejį. Jis pažymėjo, kad įstaiga yra ženkliai mažesnė, negu Ligonių kasos deklaruoja savo normatyvais, bet ekonomiškai yra tvari.
Tą patvirtino ir pats įstaigos vadovas Rolandas Rastauskas: „Pas mus yra tris kartus mažesni skaičiai ir mes dirbame rentabiliai, net išlaikydami nuostolingus akušerijos ir pediatrijos skyrius.
Tie dabar nurodomi lovų skaičiai yra sunkiai suvokiami ir kelia nerimą. Jie vadinami siektinais rodikliais, bet geriausiu atveju gal Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje pasiekiami, kitoms mažesnėms ligoninėms – ne“, – konstatavo jis.
„Taigi tai daugiau žodžių žaismas, kad pagerinsim kokybę. Jei turi specialistų, įrangą, pakankamai pacientų ir save išlaiko, tai kodėl negali dirbti?“ – klausė R. Rastauskas.
Anot ligoninės vadovo, ruošiamoje reformoje tikrai ne viskas blogai – nesant tam tikram skaičiui gimdymų akušerijos paslaugas galima būtų mažinti ar nutraukti. Jis pritartų ir pediatrijos paslaugų mažinimui, nes ir vaikų rajonuose daugiau neatsiranda.
„Bet kai pradeda kalbėti apie terapiją, kad reikia minimaliai 90-ies lovų arba turi būti paslaugų net 3400, tai visiškai nesutinku. Dabar rajonuose visi turi terapinius skyrius ir tiek ligoniai gauna vietoje pagalbą, tad jie tikrai turėtų išlikti.
Taip, dėl chirurgijos vėlgi reikia individualiai žiūrėti, kiek daro operacijų, bet jei skyrius rentabiliai dirba ir daro pakankamai operacijų, reiškia, jis turi darbo, ir reanimacija veikia, tai žmonės gauna pagalbą, nereikia laukti eilėse. Juo labiau labai chirurgas visada yra priėmime ir skubi pagalba teikiama“, – taisytinas reformos vietas vardijo jis.
Modelis grąžina daugiau nei 20 m. atgal?
Anot R. Rastausko, atrodo, kad ruošiant permainas pamirštama, kad žmonės gyvena ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose.
„Motyvuojama paslaugų kokybe. Taip, mes rajone daug ligų negalime gydyti, bet imkime tą pačią ligą, kurią galime. Imkime tas pačias operacijas – išvaržos, apendicitai, tulžies pūslės operacijos, ką daro ir ten, ir ten. Ar ten rodikliai prastesni? Niekas netyrė. Taigi tai daugiau žodžių žaismas, kad pagerinsim kokybę. Jei turi specialistų, įrangą, pakankamai pacientų ir save išlaiko, tai kodėl negali dirbti?“ – klausė jis.
Anot pašnekovo, daug klausimų kelia minimos bendradarbiavimo sutartys – ar tokia mažesnė įstaiga didesnei nebus kaip šuniui penkta koja?
„Galbūt kokia Molėtų ligoninė reikalinga Santaros klinikoms, jie turi daug ligonių, kuriuos reikia „nusikrauti“. O Panevėžiui ar reikia keturių satelitinių ligoninių? Atsakymo dar neturiu ir negirdžiu jų iš projekto teikėjų. Sako prisijungsit, padės didžiosios ligoninės. Tai tame pačiame Panevėžyje, kiek žinau, trūksta darbuotojų, tai ar jie padėtų žmogiškaisiais ištekliais, labai abejoju.
Taigi dar daug klaustukų ir neaiškumų. Nes jei tų skaičių nepasieksi, tu tampi tik slaugos ligonine ar bendruomenių rūmais, kaip vadina, susijungti su pirmine grandimi. Tai 1997 m. buvo reforma, kai išardė poliklinikas su ligoninėmis, o dabar grįžtame atgal?“ – stebėjosi jis.
Į pacientų saugumą orientuota reforma
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus neslėpė, kad kiek būtų vadovų ir gydymo įstaigų, tiek turbūt skirtingų situacijų ir nuomonių.
Visgi jis pabrėžė, kad ši reforma visų pirma orientuota į paslaugų kokybės gerinimą.
„Reakcija į tą reformų planą visų skirtinga. Aišku, dar daug klausimų reikės aptarti, apšnekėti, kur link judėsime, tačiau visi bet kokiu atveju suvokia, kad nieko nedarant bus negerai ir reikia kažką keisti.
Dėl pacientų paslaugų prieinamumo – ši reforma daugiau būtų skirta paslaugų kokybei pagerinti. Nes iš tiesų, kai prieš kokį dešimtmetį ir anksčiau medicina buvo žemesnio lygmens, daug ligų buvo galima gydyti paprasčiau. Dabar atsirado naujos metodikos, kuriomis vadovaujasi Lietuva ir mažame miestelyje suteikti aukšto lygio pagalbą ne visada pavyksta. Tad turbūt daugiau dėl pacientų saugumo būtų ši reforma“, – savo požiūrį dėstė jis.
Situaciją apsunkina netolygus gyventojų pasiskirstymas
D. Steponkus kartu atkreipė dėmesį, kad pacientas kitą kartą neturi galimybės susivokti, kokios pagalbos jam išties reikia, todėl jau medikai šios reformos metu turėtų susitarti, kur judės pacientų srautai.
„Viskas turi būti aišku, kad žmogui nereikėtų blaškytis po kelias ligonines, kad tai žinotų tiek žmogus, tiek greitosios pagalbos tarnybos, tiek šeimos gydytojas, į kurią gydymo įstaigą kokiai bėdai nutikus jis turėtų būti nukreiptas.
Čia kalbu turėdamas galvoje ir insultų, infarktų, traumų klasterius. Tai šioje reformoje šie dalykai būtų svarbūs, o sveikatos paslaugų priartinimas labiau liestų pirminio lygio gydymo įstaigas, kada žmonės turėtų suprasti, jog šeimos gydytojas ir bendruomenės slaugytoja yra tie specialistai, kurie arčiausiai žmogaus“, – pažymėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.
„Dabar atsirado naujos metodikos, kuriomis vadovaujasi Lietuva ir mažame miestelyje suteikti aukšto lygio pagalbą ne visada pavyksta. Tad turbūt daugiau dėl pacientų saugumo būtų ši reforma“, – sakė D. Steponkus.
Tuo metu kalbėdamas apie ligoninių priartinimą prie žmogaus pašnekovas neslėpė, kad tą šiandien padaryti tikrai būtų sudėtinga.
„Gyventojų pasiskirstymas Lietuvoje yra netolygus. Ir kad visur būtų aukšto lygio gydymo įstaiga tiesiog nerealu, nes tiesiog nebus pacientų srauto, nebus galimybės išlaikyti aukšto lygio personalo ir įrangos išlaikyti. Mano akimis žiūrint, viskas daroma teisingai ir jei teisingai visus planus suvoksime ir atliksime, rezultatas bus geras“, – pridūrė jis.
Poliklinikose – eilės ligonių: vizito pas gydytoją žmonės laukia mėnesiais:
