Lietuvos valdžios žinutė, perduota užsienyje iki šiol likusiems tautiečiams, kad likusį karantino laikotarpį patariama pralaukti ten, kur šiuo metu esama, Tautvydo neguodžia. Jo viza baigiasi gegužės mėnesį, o pinigų, netekus darbo, kurie leistų išsilaikyti ilgiau, paprasčiausia nėra.
Vis dėlto, vilties sugrįžti lietuvis dar nepraradęs. Paskutinis variantas – balandžio 9 d. numatytas ir dar neatšauktas skrydis per Frankfurtą į Minsko oro uostą. O tada antžeminiu transportu planuota nusigauti iki sienos. Bet ir ši idėja pakibo ant plauko, kai Lietuvoje vakar buvo priimtas sprendimas, jog nuo balandžio 4 d. į šalį kelių transporto galima atvykti tik per du pasienio punktus su Lenkija ir Latvija.
Informacija pasiekė pavėluotai
Iš pradžių savo nusivylimu dėl susiklosčiusios situacijos Tautvydas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“: „Studijuoju Australijoje, todėl norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais apie esamą situaciją, susijusią su COVID-19 ir lietuvių grįžimu į tėvynę. Aš asmeniškai ieškau būdų grįžti į Lietuvą jau ne vieną, ir ne dvi savaites. Deja, bet nuolat besikeičiantys pasienio kontrolės reikalavimai ar atšaukiami skrydžiai priverčia pasilikti Australijoje.
Buvo momentų, kai jau, rodos, pamatau šviesą tunelio gale ir staiga įvedamos naujos kontrolės. Puikus pavyzdys yra Tailandas. Kadangi buvo planuojamas užsakomasis lietuvių skrydis iš Bankoko, aš ir keletas kitų lietuvių nusprendėme pasinaudoti šia galimybe. Problema kilo tuomet, kai ši kelionė buvo paskelbta prieš pat užsidarant Tailando sienoms. Susisiekus su Tailando ambasada ir paklausus, kokio tiksliai dokumento, patvirtinančio, jog nesi užsikrėtęs COVID-19 reikia, norint patekti į šalį, atsakymo negavau, bet buvo pažadėta išsiaiškinti.
Išsiaiškinus atsakymas buvo „health check certificate by your GP should be fine“. Tiems, kas nesupranta angliškai, ambasada teigė, jog paprastos sveikatos patikros turėtų užtekti, bet negalėjo patvirtinti šimtu procentu. Atsakymo ieškojau visur ir jo neradęs šią mintį paleidau, tiesiog buvo per didelė rizika. Taip pat buvo reikalingas draudimas, kuris „dengia“ šį virusą 100 tūkst. JAV dolerių, o kol kas jo niekas neišduoda. Taip, tai irgi yra vienas iš reikalavimų norint patekti į Tailandą.“
Tautvydas pasakoja, kad bendraujant su užsienio reikalų ministerija (URM) buvo gauta informacija apie ES šalių užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimą dėl bendro ES piliečio pargabenimo: „Lietuvos URM pasiūlė skubiai informuoti ir paraginti Lietuvos piliečių registraciją jų internetiniame puslapyje, kad atsakingi pareigūnai žinotų Australijoje esančių lietuvių skaičių. Pasidalinau šia informacija tautiečių „Facebook“ grupėse, tačiau jau kitą dieną, Lietuvos ambasada Japonijoje paskelbė, jog tai yra „netikra“ informacija. Po bandymų išsiaiškinti, kodėl jie pasidalino šiuo įrašu, atsakymo negavau (o ir jų įrašas ištrintas nebuvo).
Bandžiau susisiekti dar kartą, šįkart apskritai niekas nekreipė į mane dėmesio. Paklausiau to paties įrašo komentaruose, atsakymo vėl negavau. Tad mano klausimas Japonijoje esančiai Lietuvos ambasadai: kodėl neištrinate informacijos, kuri skatina nesiregistruoti jūsų sistemoje? Užsienio reikalų ministerijos norėčiau paklausti, kodėl man telefonu suteikta informacija ambasadą ir žiniasklaidą pasiekia tik po kelių dienų?“
Tautvydas papasakojo ir apie dar vieną prastos komunikacijos pavyzdį: „Buvo suteikta informacija apie užsakomąjį skrydį į Lietuvą iš Balio, tačiau tas padaryta dieną prieš užsidarant Indonezijos sienoms. Norint gauti reikiamus dokumentus būtų prireikę bent 4 darbo dienų, neskaitant to, jog reikėtų nuvykti iki pačios ambasados Sidnėjuje. Šioje situacijoje mes tiesiog neturėjome pakankamai laiko išvykti iš šalies ir pasinaudoti šia „suteikta“ proga.“
Prarado darbus
Tautvydo teigimu, po įvestų apribojimų Australijoje didžioji dauguma lietuvių prarado darbus, o nuoma čia kainuoja ne mažiau kaip 150 Australijos dolerių (apie 84 eurus) per savaitę:
„Gyventi iš santaupų? Deja, bet tokių turi ne visi, nes studentai čia gali dirbti tik iki 20 valandų per savaitę. Aš ir kiti lietuviai neprašome organizuoti nemokamo skrydžio. Mes prašome pasirūpinti, jog Lietuvos ambasada Japonijoje neskleistų informacijos, dėl kurios žmonės nenorėtų registruotis, taip pat, kad nauja informacija būtų skelbiama greičiau, kol ja dar būtų galimybė pasinaudoti.
Tuomet galbūt žinosime tikslesnius skaičius, nes mūsų čia yra tikrai daugiau nei 70. Prieštaringa ir vėluojanti informacija turi įtakos daugiau nei 70-iai čia esančių žmonių. Tokiu nežinomybės kupinu metu norėtųsi iš ambasados daugiau. Iš Peru buvo pargabenta 10 lietuvių, tad kuo mes, esantys Australijoje, prastesni?“
O visiems besipiktinantiems, kad jau nuo gruodžio mėnesio buvo žinoma apie šį virusą, Tautvydas norėjo pasakyti:
„Didžioji dalis čia esančio jaunimo – studentai, kurie mokėsi ir laisvu laiku dirbo tam, kad išsilaikytų. Todėl išvykimas nebuvo įmanomas bet kuriuo metu. Taip pat nepamirškite, kad dauguma jūsų viruso grėsmę suvokėte tik paskelbus karantiną Lietuvoje, o ir sužinoję daugelis elgėtės taip, lyg tai būtų nacionalinė šventė vykstanti viešose vietose ir ypatingai parkuose, tad neteiskite ir kitų.
Mes, kaip ir visi žmonės, norime būti saugūs ir būti su savo šeimomis. Tiems, kas niekada nebuvote išvykę iš Lietuvos ilgesniam laikui neatostogauti, tai turbūt nelabai suvokiama.“
Sunku nuspėti, kas laukia
Naujienų portalui tv3.lt Tautvydas pasakojo, kad šiuo metu viskas taip greitai keičiasi, kad sunku viską tinkamai įvertinti:
„Jau atrodo turime bilietus, bet kitą dieną sulaukiame žinutės, kad nebūsime praleisti per Baltarusijos sieną į Lietuvą. Mums pasiūlė keliauti į Kylį ir iš ten keltu plaukti į Klaipėdą. Bet Frankfurte mes būtume balandžio 9 d., o artimiausias keltas tik balandžio 16-ąją.“
Tautvydui apmaudu, kad kone paskutinius pinigus (apie 2 tūkst. dolerių) jis sumokėjo už bilietą ir atšaukus šį skrydį neaišku, kiek pavyks pinigų atgauti.
„Aš didžiąją dalį santaupų išleidau skrydžių bilietams, tačiau dar galiu pagyventi iki gegužės. Kiti yra prastesnėje situacijoje. Tiesa, mano viza baigiasi gegužės mėnesį. Pasibaigus jai, lankytojo viza kainuoja nuo 345 Australijos dolerių (apie 192 eurus).
Čia dirbti taip pat negaliu. Vietiniams nėra darbo, o ką kalbėti apie mus. Koledžai reikalauja toliau mokėti už mokslą. Šiuo metu sunku pasakyti, kas laukia. Reikia tikėtis, kad pavyks sugrįžti“, – pabrėžė T. Pašakinskas.
