O dėl lėktuvo avarijos siuntų netekę Lietuvos gyventojai irgi turi sunerimti, mat aiškėja, kad tie, kurie savo siuntų neapsidraudė, gaus vos keliasdešimt eurų siekiančias kompensacijas, nepriklausomai nuo tikrosios siuntos vertės.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lėktuvo katastrofą Vilniuje išgyvenę gyventojai sulaukė Vilniaus savivaldybės siūlymo keltis į socialinius būstus. Žmonės apsidžiaugė: pagaliau jie turės normalų stogą virš galvos, tačiau atvykę ir apžiūrėję butus – nustėro. Jiems valdžios pasiūlyti butai esą primena tvartą.
„Kas liečia tuos būstus, tai mes juos apžiūrėjome, tai gyvenome mes kaip žmonės, mano mama apsiverkė, ar mes kiaulės kokios? Pirmą kartą tai mums tvartą kažkokį pasiūlė“, – pasakoja evakuoto namo gyventoja Olga.
Olga, kurios butas į jį atsitrenkus lėktuvo sparnui sudegė, o jos mamos buvo visiškai sugriautas, įžengusi į jai siūlomą socialinį būstą išvydo ten jau šeimininkaujančius gyventojus – tarakonus.
„Žodžiu – siaubinga, Violetos šeima rado tarakonų ir buvome mes priremti. – Baldai yra? – Nieko nėra, absoliučiai tuščias butas“, – sako Olga.
Vilniaus savivaldybė siūlo alternatyvą
Daugelis į kameras viešai bijančių skųstis per lėktuvo avariją suniokoto namo gyventojų teigia, kad tokiuose butuose negyvens, nes jie – negyvenami. O jei ir gyvenami, tai aplink juos gyvena nuolat visiškai girti kaimynai.
„Niūri aplinka, kaimynai – geriantys, siaubas. Pasitiko su tokiu šurmuliu, girta moteriškė staugt pradėjo, žodžiu, baisu“, – teigia Olga.
Vilniaus savivaldybės valdininkai tikina, kad žmonės per daug sutirština spalvas, butai esą normalios būklės, juose gyventi galima. Juose ir gyvena ne tik žmonės, bet ir tarakonai, kuriais skundžiasi aviakatastrofos aukos.
„Tokia kenkėjų problema, ji mieste egzistuoja ir gali būti atskiruose namuose, tai, be jokios abejonės, būstai yra nuo labai šiuolaikiškų iki pačių įvairiausių“, – teigia Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
„Pramoninis rajonas yra, trijų kambarių butas, butas pats tvarkingas, bet aplinka – siaubinga. Ir buvo spaudimas, kad jeigu jūs dabar nesutiksite, tai nežinau, kas bus toliau. Tai mes buvome priversti sutikti“, – tikina Olga.
Nors Vilniaus savivaldybė turi ribotą skaičių socialinių būstų, tačiau, atsižvelgusi į žmonių pastabas, siūlys jiems kitus apgyvendinimo variantus.
„Tikrai esame numatę ir galimybę, kad jeigu būstai, kuriuos turi savivaldybė, nei vienas neatitiks jų poreikių, tai galima alternatyva – nuoma ir nuomos kaina buvo kompensuojama“, – komentuoja S. Bieliūnė.
Už suteiktą socialinį būstą aviakatastrofos metu namų netekusiems gyventojams tris mėnesius nereikės mokėti jokio socialinio būsto nuomos mokesčio, o vėliau jis bus minimalus, plius, reikės susimokėti komunalinius mokesčius.
„Po trijų mėnesių įsijungia socialinio būsto mechanizmas, kai apytiksliai vieno kvadratinio metro nuomos kaina yra vienas euras“, – teigia S. Bieliūnė.
Už dingusias siuntas – mažos kompensacijos
Atrodo, nuostolių neišvengs ir tie gyventojai, kurių siuntas gabeno sudužęs lėktuvas.
„Yra kai kurios siuntos labai brangios, bet jų savininkai buvo apsidraudę papildomai ir jiems nereikia nerimauti, nes jie gaus pilną žalos atlyginimą. O tie, kurie, deja, nėra apsidraudę savanoriškai savo siuntos, tai jie žalos gaus tiek, kiek kompanijai priklauso pagal tarptautinius susitarimus“, – komentuoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Vilnietė Lina gavo įmonės DHL laišką apie jos dingusią siuntą dėl orlaivio katastrofos. Moteris labai išsigando, nes ten buvo Kalėdoms skirtas siuntinys.
„Rašo informaciją, kad atsiprašom, bet jūsų siunta nebus pristatyta dėl to, kad jūsų siunta buvo tame lėktuve. Pagalvojom baisiausia, mūsų visas krovinys dingo“, – pasakoja vilnietė Lina Rakštelienė.
Aiškėja, kad jei jūsų siunta buvo nedrausta, tai atgausite fiksuotą sumą. Pavyzdžiui, jei jums turėjo atkeliauti kokie nors prabangūs batai už kelis šimtus ar tūkstančius eurų, tai vietoje batų gausite 27 eurus.
„Yra Monrealio konvencija, kuri reguliuoja siuntų žalos atlyginimą ir tas principas yra skaičiuojamas eurais už kilogramą. Suma nėra didelė. Tai yra 27 eurai už kilogramą siuntos“, – sako A. Romanovskis.
Linos beveik tūkstančio eurų vertės krovinys buvo nedraustas, laimei, kaip paaiškėjo vėliau, jis nebuvo sudužusiame lėktuve ir šiandien atkeliavo pas ją.
„Susisiekėme su savo tiekėju ir perklausėm, koks kurjeris vežė tą siuntą, tai gavome informaciją, kad ne DHL, tai likome nesupratę, kodėl mes tą laišką gavome“, – pasakoja L. Rakštelienė.
Nukritęs orlaivis „Boeing 737“ priklausė Ispanijos oro bendrovei „SwiftAir“ ir buvo naudojamas DHL siuntoms gabenti. Jis skrido iš Vokietijos miesto Leipcigo. O kiek ir kokios vertės siuntų buvo sudužusiame lėktuve, kompanija DHL nekomentuoja.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.