O kas čia blogo, kad gydytojas paprašytas padeda žmonėms gydytis?

SAKYDAVO-ĮLEISK KIAULĘ Į BAŽNYČIĄ, TAI UŽLIPS ANT ALTORIAUS, TA ' TOLERANCIJA' DAUGUMAI ATSIBODO NIEKS NETRUKDO TAI BENDRUOMENEI UŽSIIMINĖTI SAVO PROBLEMOMIS, BET NELĮSKIT PRIE MŪSŲ, RĖKIAT APIE DEMOKRATIJĄ, O PATYS TIKRI TERORISTAI,

lgbt tai musu ateitis

SAUDIT ir KART = tu visu, lietuvos + UBLIUDKU - P Y D A R + ASSSU PADDDARU... buciau vienas is tu = СМЕРШ naikyntoju ir НКВД = darbuotoju.. MYRTIS tiem = PYDDDAR ASSSAM+ PYZDU ir PYMPALU LAIZYTOJAMS....

Apmaudu ir pikta, kad keli procentai kažkokių "aktyvistų" piktinasi, jog daugumai žmonių nepriimtina vyrų santykiavimas per išangę, kuri žmogui skirta tuštinimuisi. O kai pakels galvas nekrofilų aktyvistai, tai teks palikti jiems šviežių lavonų pasismaginimams?

tai ligoniai, juk kiekvienas apsigimimas yra traktuojamas kaip kažkokio laipsnio ir invalidumas. Yra homoseksualų aplink, bet jų nesuprasi, žmonės kaip žmonės, kaimynai, bendradarbiai ir t.t., o tie kurie jau ieško "priekabių", manau ir su psichika ne kas, rodo savo negalią ir net nesigėdija savo išsidirbinėjimų. Čia ir yra bėda.

Durnių laivas kurio karininkai vien ožiai, broileriai, ir kumelės su profesanaliomis okeanydėmis...

"Musės rudenį, prieš dvėsdamos, irgi būna pikčiausios, skaudžiausiai kanda. Bet, tikėkimės, nebeilgai joms beliko bujoti.
Vidmantas Valiusaitis

Leisiu sau priminti vieną tekstą, rašytą prieš trejus metus. Gali būti, kad šiandien jis gal net aktualesnis nei tada, kai jį rašiau.
"Kad egzistuoja „minčių policija“, nors ir neinstitucionalizuota, liudija daugelis ženklų, ties tuo neapsistosiu.
Man įdomesnis kitas klausimas. Kai buvau jaunesnis, mane vis persekiojo klausimas, į kurį negalėdavau sau atsakyti: kaip galėjo atsitikti, kad 1940-1941 metais atsirado bendrapiliečių, kurie skundė ir įdavinėjo savo tautiečius, pasmerkdami juos kankinimams, žudymams ir kančioms Sibire, kurie vyko į ūkininkų vienkiemius, šaulių sodybas, karininkų butus areštuoti žmonių ištisomis šeimomis, su jų mažais vaikais, kurie konvojavo juos, ėjo sargybas prie areštinių, kurie ginkluoti saugojo, kad nepabėgtų geležinkelio stotyse, kol bus užkalti gyvuliniuose vagonuose ir išvežti nežinoma kryptimi?
Lygiai taip pat kėliau sau klausimą: kaip atsitiko, kad 1941-1944 metais galėjo atsirasti bendrapiliečių, kurie beldėsi į žydų namų duris, veržėsi į vidų, žmones suiminėjo, konvojavo į koncentracijos vietas, ėjo ten sargybas, net šaudė?
Dabar tą atsakymą turiu. Ir jis man atėjo ne iš istorijos studijų, o iš gyvenimo patirties – iš to, ką supratau žurnalisto akimis stebėdamas bei komentuodamas gyvenimo eigą, taip pat ir to, ką patyriau pats asmeniškai. Prisimenate Mokytojo klausimą? „O kaip tu vadiniesi?“ Jis atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“ (Mk 5,9)."

Tas gydantis gėjus...man jis priminė užsienio psichiatrus, kurie bandė gydyti psichinius ligonius labai šalto vandens voniose...kankindavo iki pamėlinavimo...

Daktaras iš didžiosios raidės !
Pagarba -Ar aš turiu teisę pasakyti ? - berniukai yra tik BERNIUKAI - mergaitės yra tik MERGAITĖS - o kitaip manantis yra tik pasigaillėtinas išsigimimas ir reikalingas jų gydymas - ačiū Dievui - kad šių laikų pajėgi medicina ir yra daktarų galinčių jiems padėti tapti normaliais žmonėmis .

Alkoholikai ir narkomanai kurie nepripazystate tokie esa paduokite i teisma visokius reabilitacijos centrus.