Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen praėjusį sekmadienį perspėjo, kad „turime skubiai perginkluoti Europą“, žemyno lyderiams susitikus Londone aptarti Ukrainos klausimo.
„Dabar labai svarbu padidinti išlaidas... svarbu ruoštis blogiausiam“, – pridūrė ji.
Šie jos žodžiai nuskambėjo po to, kai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pažadėjo iki 2027 m. padidinti JK gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP.
Vokietijoje dvi partijos, kurios tikisi suformuoti naują Vyriausybę, planuoja gynybai ir infrastruktūrai skirti šimtus milijardų eurų, praėjusį sekmadienį pranešė laikraštis „Bild“.
Tuo metu Lietuvoje aidinčias iniciatyvas paremti Ukrainą ir Lietuvai apsisaugoti nuo galimų grėsmių ekspertai vertina dvejopai.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tikina, kad Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms, o buvęs atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad Lietuvai reikia mažiau kalbų, daugiau darbų.
Tikslai esą gražūs, bet ar įgyvendinami?
T. Janeliūnas teigia, kad Lietuva jau yra pažengusi toliau nei daugelis Europos valstybių, nepaisant prieštaraujančių politinių jėgų valdančiųjų gretose.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad VGT sausio mėnesį sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Tiesa, kol kas dar neiašku, iš kur šiuos pinigus Lietuvos valdžia paims.
„Aš manau, kad mes gerokai anksčiau priėmėme svarbius sprendimus, ko dar nepadarė daugybė kitų Europos šalių. Mes jau turime politinį tikslą gynybos finansavimą, turime suvokimą, kad to tikrai reikia norint gerokai išplėsti sausumos pajėgas.
Aišku, visa tai priklausys nuo šitų planų įgyvendinimo, t. y. kaip pinigai bus paimti, kokie bus mokesčių pakeitimai ir kur dalinai bus skolinamasi, bet faktiškai politinių jėgų susitarimas dėl to yra, išskyrus Žemaitaičio partiją, kuri šitoje temoje nelabai reikalinga“, – sako T. Janeliūnas.
Tačiau planams įgyvendinti prireiks nemažai laiko, nes vien politinių sprendimų priėmimas užtrunka, teigia T. Janeliūnas.
O štai V. Malinionis skeptiškesnio požiūrio, mat kalbų apie gynybos finansavimo didinimą neužtenka.
„Gintautas Paluckas sako, kad nėra sutarimo, iš kur paimsime [pinigus – aut. past.], tai tas dalykas kelia nerimą. Nors ir pademonstravome pasauliui gerus ketinimus, bet jeigu mes nerasime politinės valios realiai parodyti, kaip mes imsimės šitų veiksmų, tai bus blogai.
Jeigu mes nepadarysime savo namų darbų, tai reikia pamiršti, kad kažkas už mus kažką padarys. <...> Reikia ne vien šnekėti, bet realiai žodžių resursus rasti“, – pabrėžė V. Malinionis.
Lietuvai esą reikėtų prisijungti prie bendros ES šalių koalicijos: „Čia reikia jau nebegalvoti, o veikti“
Kovo 2-7 dienomis krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Situacija įtempta, todėl dabar turime dirbti sunkiau nei bet kada. Efektyviai padėti Ukrainai galėsime, tik jei investuosime tinkamai į visos Europos gynybą ir vystysime savo gynybos pramonę taikydami žaliąjį koridorių bei vertindami kaip strateginės svarbos klausimą. Jei tikrai norime padėti Ukrainai, privalome atlikti šiuos namų darbus precedento neturinčiu greičiu.
Vizito metu ypatingą dėmesį skirsime dvišaliams susitikimams su JAV gynybos pramonės įmonėmis. Norime, kad Lietuvoje būtų statomos modernios ginkluotės gamyklos. Mūsų tikslas – ne tik pasirengti gamybos plėtrai, bet ir rodyti savo pavyzdžiu kitoms šalims, kad mes nejuokaujame, kai sakome, jog gaminsime daug, greitai, o gynybos pramonę laikysime realiu prioritetu“, – prieš išvykdama į JAV sakė krašto apsaugos ministrė.
Taip pat praėjusį sekmadienį nuotoliniu būdu vykusio JK ministro pirmininko ir Baltijos šalių susitikime buvo aptarta galimybė siųsti taikdarius į Ukrainą. Taip pat G. Nausėda akcentavo būtinybę Ukrainos paramai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, toliau didinti ekonominį spaudimą ir sankcijas agresorei Rusijai.
„Čia reikia jau nebegalvoti, o veikti reikia, ne politine valia šnekėti, o konkrečiais veiksmais“, – atliepė į sekmadienį aptartus planus V. Malinionis.
Taip pat, anot vyriausiosios G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės-Liauškienės, siekiant prisidėti prie taikos susitarimo, JK svarsto apie bendros koalicijos su ES šalimis sudarymą.
„Jungtinė Karalystė galvoja apie norinčiųjų, galinčiųjų koaliciją. Supranta, kad ne visos ES šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, tačiau mano, kad ji susidarytų. <...> Kalbėtume ne tik apie karius, bet ir laivus, dronus, žvalgybinę informaciją. Yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – pasakojo A. Skaisgirytė.
V. Malinionis sako, kad Lietuvai be abejonės reikėtų prisijungti prie pastarosios ES šalių koalicijos.
„Turime tapti koalicijos dalimi, nes tai yra mūsų tiesioginis interesas. Tai galbūt vat kai ta valios koalicija susiformuos su aiškiomis užduotimis, aiškiais resursais su pademonstruota begaline valia. Tada, aš manau, tiktai tada, Jungtinės Amerikos Valstijos ir visi kiti galios turėtojai pradės su mumis skaitytis“, – paaiškina, kokia galėtų būti nauda Lietuvai prisijungus prie Londone aptartos koalicijos.
Malinionis: „Dabar yra galimybė pažadinti Europą, nes per 3 metus nepažadino karas Ukrainoje“
Buvusio atsargos karininko teigimu, ES kol kas pasižymi, kaip minkštos galios valdytoja, t. y. ne į ginkluotę ir ne į kariuomenę orientuotą galią ir sprendimus.
„Mums reikia kurti kariuomenę Europos mastu, bet į tai reikia labai rimtai žiūrėti ir rodyti pavyzdį, nes dabar yra galimybė galbūt pažadinti Europą, nes per 3 metus nepažadino karas Ukrainoje.
Dabar gyvename tokiame nežinomybės ir dviprasmybių laikotarpyje, todėl galbūt reikia spausti savo kolegas Europoje, kad į pafrontės valstybes būtų investuojama ir iš kitų valstybių, t. y. pamotyvuoti juos, kad gynyba, saugumas, infrastruktūra, pasienio apsaugos dalykai yra bendri mūsų interesai, nes prancūzams ir vokiečiams irgi žymiai geriau galbūt investuoti į šitas valstybes, į pasienio apsaugą ir į gynybos modernizavimą, negu paskui kariauti savo teritorijoje“, – tvirtina V. Malinionis.
Netrukus įsitikinsime, kiek skaudžiai ukrainiečiai bus baudžiami už tariamą nepagarbą
Tiesa, JAV laikinai sustabdė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, o tai esą turi dar labiau paskatinti ES šalis imtis veiksmų.
T. Janeliūno įsitikinimu, Ukraina, tikėtina, jau buvo susitaikiusi su tuo, kad JAV lyderio sprendimas bus ne jų naudai.
„Manau, kad ukrainiečiai jau yra nusiteikę ir net susitaikę, kad amerikiečių parama jiems baigsis. Ukrainai tai nėra kažkoks didelis ir netikėtas smūgis, juo labiau kad Europos šalių skaičiuojama parama jau yra pralenkusi JAV“, – pažymi T. Janeliūnas.
Jo manymu, priklausytų nuo Europos Sąjungos šalių, kiek būtų kompensuoti Ukrainos praradimai, kuriuos Ukraina patirtų dėl Trumpo sprendimų.
Šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnų tarybos susitikime esą bus galima pamatyti, kiek Europos lyderiai yra pasiruošę nuo kalbų pereiti prie darbų.
„Reikės sekti situaciją, kaip skaudžiai ukrainiečiai bus baudžiami už Zelenskio tariamą nepagarbą“, – pridūrė jis.
Baiminasi JAV reakcijos: „Yra abejonių, ar Trumpas nežaidžia kartu su Rusija“
Tiesa, V. Malinionis baiminasi, kokia bus Vašingtono reakcija, jeigu Europa imtųsi ryžtingų veiksmų.
„Europiečių įvedimas, kaip pasisakė Jungtinė Karalystė, kad skirs karius ir savus gynybos pajėgumus vystys ir, aišku, sankcijos Rusijai, tai šitas paketas yra toks labai aiškus, tiktai aš nežinau, kaip su tokiu paketu Europa ir Ukraina bus priimta Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes yra abejonių, ar D. Trumpas nežaidžia kartu su Rusijai“, – abejonių neslepia V. Malinionis.
Vis dėlto, išlieka daug nežinomybės, kaip toliau klostysis JAV ir Ukrainos arba ES tarpusavio santykiai.
„Europa vis tiek pasiryžiusi toliau dirbti su JAV, bet mes gyvename dabar neapibrėžtume ir nežinomybėje, kas vyksta iš tikrųjų.
Geriausias patarėjas yra patarlė: Medį pažinsi iš jo vaisiaus. Kai mes jau pradėsime matyti vaisius, tai tada galėsime tikrai pasakyti, kas vyksta“, – tvirtina V. Malinionis.
„RYTOJAUS VAKARAS BUS LABAI SVARBUS. VISKĄ PASAKYSIU, KAIP YRA“, – pirmadienį socialiniame tinkle pareiškė D. Trumpas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusį penktadienį per ginčą Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas D. Trumpas ir jo pavaduotojas JD Vance‘as užsipuolė V. Zelenskį, ir be kita ko, apkaltino jį nepakankamu dėkingumu ir nepagarba. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad V. Zelenskis gali sugrįžti, kai bus pasirengęs taikai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusu laikais armijoje netarnavo tik visiski ligoniai arba visiski proto invalidai ,kviesdavo VISUS 99 proc. ne kaip dabar 1 is 10 traukia loterijoje .Bet .........nuoseda NETARNAVO armijoje .Anksciau galvojau ir nesupratau kodel??????Atrodo nera de-bilas ir nera ligonis ////Bet dabar supratau .Jis yra protiskai neigalus ,nes bent kiek protaujantis zmogus nekalbetu ir nedarytu tokiu nesamoniu .Ir nebuciuotu kazkieno veliavu ,neskambintu Leninui ,nekritikuotu JAV prezidento ,,nekurstytu karo .ir ttt. net tingiu rasyt .Anksciau jis buvo nulis ,nuliu nulis ,bet bent kritikavo konservus ir tai gerai ,o dabar glusas kelis kartus nuskrido i Ukraina gerai jam dave kazko pauostyt niuchas zalias ir dar ,,lauktuviu ,,manau idejo tai tas glusas uosto kazdien ir kalba nesamones ir svarbiausia zlugdo LIETUVA .
