Vilnietį Algirdą pribloškė internete pasirodžiusi jo būsto Palangoje reklama netrukus po to, kai jis skambučiu ir žinute draugams pasakė ketinantis apsilankyti būtent Palangoje.
Pasiūlė jo paties butą
„Atsidariau vieną portalą ir man iššoko „Airbnb“ reklama, kur man siūlė išsinuomoti mano paties butą Palangoje. Aišku, skelbime parašyta, kad butas iš tikrųjų šiuo metu nenuomojamas, yra tik kelios laisvos dienos rugpjūtį“, – laiške tv3.lt pasakojo Algirdas.
Tačiau įdomiausia, kad Algirdas būsto Palangoje reklamą išvydo netrukus po pokalbio telefonu ir „Messenger“ programėlėje, kur dviem skirtingiems asmenims minėjo kitą dieną ketinantis aplankyti Palangą. Vyro teigimu, internete pastaruoju metu Palanga jis nesidomėjo, taip pat kurį laiką nelankė ir būsto nuomos puslapio, tiesiog pokalbių metu minėjo miesto pavadinimą.
„Tai taip išeina, kad kalbu telefonu, susirašinėju su žmonėm, o kažkas viską apie mane žino? Kur važiuoju, su kuo miegu... Absurdas“, – stebėjosi Algirdas.
Klausosi kompiuteriai
Nors nė viena interneto kompanija nėra viešai pripažinusi, kad seka savo vartotojų pokalbius, agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas neatmeta galimybės, kad daugelis taip elgiasi, siekdami vartotojams pateikti jiems aktualias reklamas.
„Kaip ir tokio pareiškimo, kaip fakto, „Facebook“ nėra paskelbęs, kad taip yra. Bet yra daugybę spekuliacijų, kad ne tik „Facebook“, bet ir visi kiti kanalai girdi, klauso ir žiūri, apie ką mes kalbame, bandydami surasti tam tikrus raktinius žodžius, tokiu būdu aktualizuodami mums reklamas. Bet aš neišskirčiau „Facebook“, tą daro ir kiti“, – tv3.lt kalbėjo A. Žakas.
Vis tik nereikėtų įsivaizduoti, kad koks nors „Facebook“ darbuotojas sėdi ir atidžiai skaito jūsų asmeninius susirašinėjimus ar klausosi pokalbių. Anot A. Žako, tai veikiausiai atlieka kompiuteriai.
„Mintis yra, kad tai automatizuota, robotizuota sistema, ji bando pagauti tam tikrus algoritmus ir raktinius žodžius, apie ką žmonės bendrauja, su mintimi, kad, jeigu tai yra aktualu, būtų parinktas turinys, kuris vėliau tam žmogui būtų naudingas. Spekuliacijų šia tema yra pakankamai daug ir ne tik apie tekstą. Kalbama, kad tai, ką mes kalbame tarpusavyje, irgi kažkas įrašinėja, girdi ką mes kalbame, ir paskui duoda mums kokią nors informaciją“, – pasakojo specialistas.
Aišku būtų sunku įsivaizduoti, kur „Facebook“ talpintų visą surenkamą informaciją. Kadangi socialiniu tinklu naudojasi apie 2,5 mlrd. vartotojų, kasdien parašančių tūkstančius žinučių, tokiam informacijos kiekiui saugoti reikėtų neįtikėtinai galingų serverių.
„Kiek reikia vietos saugoti visus šiuo duomenis... Tai faktas, kad kažkokios automatizuotos sistemos atlieka savo darbą, bando pagauti, kas yra aktualu, ir žmonėms pritaikyti tai, kas jiems yra svarbu, nes tai didina tikimybę, kad žmogui to reikia. Bet be kažkokių patvirtintų faktų, kad būtų galima pasakyti, jog tikrai yra taip arba kitaip, tai čia yra spekuliacija“, – pažymėjo A. Žakas.
Pastebime tik mums svarbias reklamas
Atmetus spekuliacijas apie „Facebook“ ir kitų interneto gigantų kišimąsi į mūsų asmeninius pokalbius, A. Žakas atkreipia dėmesį ir į psichologinius aspektus, susijusius su reklamomis.
„Yra įdomus dalykas, kaip mes patys mokame susiaktualizuoti reklamas. Yra tyrimai, kad mes per dieną matome daugiau negu 2 tūkst. įvairių reklamų – lauko reklamą, reklamą portaluose, socialiniuose tinkluose, visur. Mes iš tos gausos galime realiai pastebėti iki 5 proc., sako tyrimai. Vadinasi, per dieną mes pamatome tik apie 100 reklamų, kurios bent kažkiek atkreipia mūsų dėmesį“, – sakė pašnekovas.
Tam tikros reklamos mums pasidaro aktualios tik tuomet, kai pradedame kalbėti įvairiomis temomis. Puikus pavyzdys, anot A. Žako, žmogus, perkantis automobilį.
„Kai žmogus perka automobilį, jam atrodo, kad tokių automobilių šiaip nėra labai daug mieste. Bet vos tik pradedi vairuoti tą automobilį, atrodo, kad jis visur, visi jį turi. Tai va čia psichologinis aktualizavimas kažkokios temos, kuri mums yra aktuali. Jeigu mes pakalbėjome su draugu apie Palangą ir po to pamatėme Palangos reklamą, galvojame, ei, kaip tai atsitiko. Bet tikėtina, kad mes tą reklamą matėme ir anksčiau, tiesiog neatkreipėme į ją dėmesio. Bet tai nepaneigia galimybės, kad kanalai žino daugiau apie mus, negu mes galvojame, kad yra“, – teigė socialinių tinklų specialistas.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
