Iki sausio 31 d. paskelbtos karantino taisyklės numato, kad prekybos centrai, kurių plotas neviršija 10 tūkst. kv. metrų, privalo užtikrinti bent 15 kv. metrų plotą vienam lankytojui. Jei parduotuvės plotas viršija 10 tūkst. kv. metrų – privaloma užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam lankytojui.
Tokie nurodymai privertė adaptuotis didžiuosius prekybos tinklus. Jų atstovai tikina, kad prekybos centrai buvo priversti ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti lankytojų saugumą.
Vienas jų – maksimalus leistinas lankytojų skaičius parduotuvėje vienu metu nurodomas ant parduotuvės durų. Prekybos vietoje dirbantys apsaugos darbuotojai atsižvelgia į šį skaičių ir taip reguliuoja lankytojų srautus.
„Turime paskaičiavę, kiek pirkėjų vienu metu gali lankytis kiekvienoje „Rimi“ parduotuvėje. Jis, priklausomai nuo parduotuvės, yra nurodytas prie įėjimo ar ant parduotuvės durų“, – portalui tv3.lt komentavo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.
Anot „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, tokią pačią praktiką taiko ir „Maximos“ parduotuvės:
„Nuo praėjusių metų rudens prie „Maxima“ parduotuvių įėjimo yra pakabinti informaciniai plakatai, kuriuose nurodoma, koks leistinas lankytojų skaičius. Laikomės Vyriausybės reikalavimo, kad vienam pirkėjui užtikrinta būtų ne mažiau 15 kv. m ploto. Srautus stebi ir juos reguliuoja apsaugos darbuotojai.“
Tuo tarpu „Lidl Lietuva“ klientų srautus parduotuvėse riboja tik apsaugos darbuotojai.
„Lidl“ parduotuvėse pirkėjų srautus reguliuoja apsaugos darbuotojai, kur reikia esame pasamdę jų papildomai. Kaip ir reikalavimo įvedimo pradžioje, taip ir dabar, pirkėjų srautų reguliavimas vyksta tikrai aktyviai. Jeigu pirkėjų skaičius vienu metu parduotuvėje artėja prie ribos, įvedamas reguliavimas. Pirkėjai prie to jau yra įpratę ir sutinka palaukti, kol parduotuvėje esančių pirkėjų skaičius sumažės bei jie galės pradėti savo apsipirkimą“, – teigia tinklo atstovė Lina Skersytė.
Paimti krepšelį prašo ne be reikalo
Įvedus karantino ribojimus parduotuvės pradėjo riboti klientų srautus ne tik apsaugos darbuotojai. Sugalvota, kad tam gali pasitarnauti ir pirkinių vežimai ir krepšeliai.
Toks būdas parduotuvių klientų pradžioje buvo nesuprastas, o dabar atstovai pripažįsta, kad situacija pasikeitė.
„Prekybos tinklas „Iki“ žmonių srautą reguliuoja prekybinių krepšelių ir vežimėlių pagalba. Todėl įeinant į parduotuvę visuomet prašome paimti krepšelį ar vežimėlį. Vežimėlių ir krepšelių kiekis apskaičiuojamas taip, kad prekybos vietoje būtų užtikrinamas 15 kv. m plotas vienam pirkėjui. Jei atvykus į parduotuvę žmonių kiekis yra didesnis nei krepšelių ar vežimėlių, prašome klientų šiek tiek luktelti“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė.Vaida Budrienė.
Lygiai tokiu pačiu būdu pirkėjų srautą reguliuoja ir „Maximos“, „Rimi“ parduotuvės.
„Tiek darbuotojams, tiek pirkėjams tai jau tampa įprasta praktika – pirkėjai yra sąmoningi, retais atvejais tenka atkreipti jų dėmesį, jog prašome pasiimti pirkinių krepšelius ir taip prižiūrime, kad parduotuvėse vienu metu būti saugius atstumus leidžiantis užtikrinti jų skaičius“, – aiškina R. Keršienė.
Tai reiškia, kad parduotuvėse darbuotojai ne be reikalo pirkėjus ragina su savimi pasiimti pirkinių krepšelius. Net jei į parduotuvę atvykote iš vieno namų ūkio, vis tiek krepšelį tenka pasiimti kiekvienam šeimos nariui. Visa tai – dėl pačių pirkėjų saugumo.
Prekybininkai pripažįsta, kad didžiausio klientų antplūdžio sulaukė šventiniu laikotarpiu, o dabar parduotuvėse žmonių – mažiau.
„Daugiausia riboti pirkėjų srautus teko pernai prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, o šiuo metu pirkėjų srautas yra ženkliai sumažėjęs“, – sako E. Dapkienė.
