Botanikas dr. Lukas Petrulaitis teigia, kad daugelis augalų šį pavasarį pražydo anksčiau nei įprastai.
„Kalbant apie vidurio ir pietryčių Lietuvą, aplink Kauną ar Vilnių, priklausomai nuo buveinės, jau žydi gegužės mėnesiui būdingi atvirų vietų augalai, tokie, kaip pavasarinės raktažolės, paprastosios barborytės ar paprastosios kiaulpienės“, – „Žinių radijui“ tvirtina botanikas.
Jis priduria, kad gerai šildomuosiuose šlaituose jau žydi ir smiltynės sidabražolės.
„Jas gali pastebėti net vairuotojai, važiuojantys tarp Vilniaus ir Kauno ir net pačiame Vilniaus mieste. Na, bet, aišku, šiandien vyraujant tokiam apniukusiam orui nesiūlau žvalgytis šių žiedų, kadangi jie yra užsivėrę.
Kalbant apie sumedėjusius augalus, tai paprastai klevai pradeda žydėti balandžio pabaigoje, o šiandien jų žydėjimas jau eina į pabaigą. Miškuose taip pat jau žydi paprastieji kiškiakopūsčiai, šliaužiančiosios tramažolės, tai tokie augalai, kurie signalizuoja apie pavasario vidurį. Tą patį galima pasakyti ir apie paprastąsias ievas, kurios įprastai žydi balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį, tačiau šiuo metu jų žydėjimas yra pačiame įkarštyje.
Na, žinoma, šiaurės Lietuvos gyventojai gali su manimi nesutikti, pas juos ievos dabar tik pradeda žydėti, o pietų Lietuvoje dalis pavasarinių augalų, tokių kaip žibuoklės ar darželyje auginamos snieguolės yra jau nužydėjusios. O Šiaurės Lietuvoje dar galima aptikti pavienius šiuos žydinčius augalus“, – pasakoja L. Petrulaitis.
Botanikas teigia, kad šiemet ankstyvą augalų sužydėjimą paskatino neįprastai šiltas kovo mėnuo ir balandžio pradžioje užplūdusi šiluma, tačiau šiuo metu vyraujantis šaltas oras tikrai sulėtins kai kurių vėliau besiruošiančių žydėti augalų vystymasi.
Neigiama oro temperatūra skirtingai veikia skirtingas augalų rūšis
L. Petrulaitis užsimena ir apie neįprastai ankstyvą sakurų sužydėjimą.
„Šiemet sakuros Vilniuje pradėjo skleistis jau kovo pabaigoje ir tam reikšmingos įtakos turėjo ypač šiltas kovas. Be to, kovo mėnesį nebuvo tokio didelio atšalimo, kuris būtų sulaikęs augalų vegetacijos vystymąsi ir, kitaip tariant, kovo mėnesio orai tolygiai šilo, kas lėmė sakurų ankstyvą žydėjimą.
Sakyti, kad jos pražydo per anksti... Na, reikėtų lyginti jų žydėjimą su ankstesniais metais. Be abejo, jos pražydo anksčiau nei pernai. Pernai jų žydėjimo pikas buvo balandžio 17 diena, užpernai – balandžio 20 d. Bet kol kas tas ankstyvas žydėjimas nėra kažkokia tendencija“, – akcentuoja pašnekovas.
Botanikas tvirtina, kad neigiama oro temperatūra skirtingai veikia skirtingas augalų rūšis, bet augalai evoliucijos požiūriu yra bene geriausiai prisitaikę organizmai ir kai kurios augalų rūšys turi specifinį prisitaikymą, padedantį apsisaugoti nuo šalnų.
„Daugelis vietinių medžių ar krūmų neišskleidžia visų žiedų vienu metu, todėl neretai šalčio paveikiami yra pavieniai žiedai, o vėliau, praėjus šalnų pavojui, išsiskleidžia likę žiedai. Kai kurie augalai, žydintys labai anksti pavasarį ir turintys pavienius žiedus, yra apaugę plaukeliais, kurie apsaugo juos nuo vandens, kuris sušalęs ant žiedo gali pažeisti to augalo audinius ir tie plaukeliai apsaugo nuo šalčio“, – sako L. Petrulaitis.
Gali sumažėti kriaušių ir slyvų derlius
Pašnekovas pabrėžia, kad vietiniai augalai ne itin dažnai nukenčia nuo šalnų, o daugelis atvežtinių gali dažnai nukenčia ir kasmet.
„Daugelis vietinių augalų yra prisitaikę prie mūsų klimato ir šalnos didelės žalos jiems nepadaro. Jautriausi yra tie, kurie pas mus yra arialo pakraštyje ir labiau būdingi bei dažnesni piečiau esančiuose regionuose ir įprastai žydi vėlai, todėl neturi tų specifinių prisitaikymų prie šalnų. Ypač didelę žalą padaro vėlyvos stiprios šalnos, kai daugelis vasarą žydinčių augalų jau būna sukrovę žiedynus“, – akcentuoja botankas.
L. Petrulaitis pabrėžia, kad žiedas yra augalo reprodukcinė dalis, kuri lemia jo populiacijos išlikimą aplinkoje. Šalnos gali neigiamai paveikti kai kurių augalų populiaciją, kadangi augalai nesubrandina sėklų, neužtikrina savo populiacijos išlikimo.
„Ir, iš tiesų, yra pasitaikę metų, kai vėlyvos šalnos stipriai nušaldė ir tokių atsparių augalų, kaip mėlynės, žiedus. Ir dėl tos priežasties tais metais buvo gerokai sumažėjęs uogų derlius miškuose.
Dabar jau žydi slyvos, žydi kriaušės ir yra numatomos šalnos, tai tikrai gali būti nušaldyti žiedai ir sumažėti derlius, tačiau kol kas dar nežydi obelys. Labai dažnai, jau pastebima tokia tendencija, kad žydint obelims ateina ir gana stiprios šalnos.
Obelys nėra atspariausi medžiai, tikrai buvo pasitaikę tokių metų, kai buvo paveiktas obuolių derlius, tačiau obelys ne vienu metu praskleidžia visus savo žiedus, todėl paveikiami tik dalis medžių žiedų, tačiau praėjus šalnų pavojui gali išsiskleisti tie likę žiedai ir tada derlius gali būti paveiktas“, – teigia botanikas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
