LGBT eitynės skirtingais pavadinimais vyksta jau nuo 2010 metų – tiesa, pirmosios eitynės buvo kiek kitokios.
Šiandien Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko sako, jog birželio 8 d. organizuojamos eitynės bus nedidelis kitose šalyse organizuojamų garsių paradų atitikmuo – organizatoriai tikisi sulaukti iki 20 tūkst. dalyvių. Be to, šį kartą atvyks ir ypač daug drag karalienių.
„Akcentas, kuriuo aš didžiuojuosi – mes jau gana ilgai dirbame kartu su MAMA apdovanojimais. Jie turi stiprią ambiciją mums padėti padaryti didžiulį koncertą, kuris bus Vingio parke, po eitynių. Jame dalyvaus pakankamai daug žvaigždžių. Mano nuostabai, pagaliau drag kultūra išaugo iki tokio lygio, kad tai yra visiems suprantama, suteikia estetinį požiūrį į šį reiškinį. Šį kartą bus pakankamai daug drag karalienių scenoje – bus ir lietuvių, bus balaganza, bus drag karalienės iš Olandijos, Kanados, Briuselio, Šveicarijos. Ir tai tik drag karalienės“, – pasakojo Lietuvos gėjų lygos lyderis.
„Matysime žymiai daugiau muzikinių platformų. Tai bus nedidelis Berlyno „Love parade“ atitikmuo“, – pridūrė V. Simonko.
Anot V. Simonko, vilniečiai gali tikėtis ir garsių Lietuvos muzikantų pasirodymų.
„Bus daug lietuviškų muzikos žvaigždžių – Moniką Liu, Silvester Belt, Skamp, Rūta Mur, Free Finga ir Aistę, kuri dalyvavo Eurovizijos atrankoje“, – teigė V. Simonko.
„Tai mums be galo svarbu, nes tai yra ne šiaip scena, o tai yra solidarumo už žmogaus teises, LGBT teises, scena. Ir scena tikrai bus didelė, be to, pirmą kartą teiksime apdovanojimus verslo įmonėms, kurios yra už draugišką aplinką LGBT. Taip pat teiksime apdovanojimą aktyviausiam piliečiui, muzikinį apdovanojimą“, – pridūrė LGBT teisių aktyvistas.
Galiausiai, tą pačią dieną Vilniaus miesto savivaldybėje bus organizuojama ir konferencija apie LGBT lytinį švietimą.
„Taip pat bus organizuojama konferencija apie LGBT lytinį švietimą, LGBT mokinius mokyklose. Ši konferencija vyks Vilniaus miesto savivaldybėje, 20 aukšte. Konferencijoje dalyvaus choras iš 30 dalyvių, atvykusių iš Švedijos“, – atskleidė V. Simonko.
Vis dėlto, V. Simonko pabrėžia, jog svarbiausias eitynių tikslas – pademonstruoti LGBT bendruomenės solidarumą, siekti permainų visuomenėje.
„Mes matome, kad mūsų renginys išaugo ir visuomenėje yra poreikis, bent kartą per metus išeiti iš gatves, parodyti savo solidarumą su LGBT visuomene, nusiųsti žinutę mūsų politikams, kurie nieko nesugebėjo padaryti mūsų bendruomenei, per paskutinius ketverius metus. Jaučiame didžiulį nusivylimą“, – tvirtino V. Simonko.
Eitynių metu bus išsakomi ir politiniai reikalavimai, mat vis dar nėra įtvirtintas tos pačios lyties asmenų partnerystės institutas, bei kiti įstatymų pakeitimai, kurių tikisi LGBT bendruomenė ir ją palaikantys gyventojai.
„Taip, aš tikiu, kad mūsų bendruomenė jau ruošia žinutes politikams. Tie reikalavimai skambės ir eitynių metu, nes registruojasi pakankamai nemažai grupių. Ir kai kurios grupės tikrai aiškiai pasisakys už partnerystę, ar civilinę sąjunga. Yra labai daug nepadarytų darbų. Apie tai kalbėsime ir nuo scenos“, – neabejoja V. Simonko.
Duobėta pradžia
Per šias eitynes tikimasi sulaukti iki 20 tūkst. žmonių, o štai per praėjusias eitynes 2023 m., dalyvavo apie 5 tūkst. piliečių, 2022 m. rengtose eitynėse taip pat dalyvavo panašus skaičius dalyvių. O 2021 m. LGBT eitynės pirmą karto įvyko už Vilniaus ribų – tą kartą, eitynės buvo organizuotos Kaune.
Šie skaičiai yra gana įspūdingi, žinant, jog pirmose LGBT eitynėse „Baltic Pride“ 2010 metais dalyvavo 350 asmenų – tuo metu eitynių dalyvių buvo mažiau, nei susirinkusių protestuoti prieš eitynes. Dalis protestuotojų ėmėsi ir smurtinių veiksmų – svaidė akmenis, mėtė dūmines bombas. Policijai teko imtis panaudoti ašarines dujas, o iš viso buvo budėjo apie 800 pareigūnų.
V. Simonko sako, jog sunki pradžia buvo neišvengiama. LGL lyderis tikina, jog šiandien eitynių įvaizdis – visai kitoks, tad dabar „Pride“ eitynės ne tik protestas, bet ir šventė.
„Suprantate, 2010 m. buvo lūžio metai. Tam, kad eitynės įvyktų taip, kaip dabar mes planuojame, ar kaip buvo 2022 m., reikėjo praeiti šį kelią. Bet pastebime didėjantį eitynių dalyvių skaičių ir pakilesnę nuotaiką, keičiasi ir eitynių įvaizdis. Iš protesto, šios eitynės tapo švente. Nes suprantate, kad ir kaip tai absurdiškai skambėtų, mes matome šventę kaip protesto formą. Mūsų džiaugsmas irgi yra protesto išraiška“, – sakė V. Simonko.
O šioje šventėje, anot LGL lyderio, dalyvauja ne tik LGBT bendruomenė.
„Man didžiausią įspūdį padarė tai, kad atėjo ne tik bendruomenė, bet atėjo ir bendruomenės šeimos, draugai, prisijungė politinės partijos, verslai. Tai tapo stipriu pareiškimu – ši bendruomenė yra, ji nebebijo, kad ir kaip to nenorėtų kai kurios partijos, su savo pareiškimais. Šiais metais mes tikimės iki 20 tūkst. žmonių. Bus ir taip, kad dalis verslų atvirai eis su savo ženklais ir palaikys LGBT bendruomenę“, – kalbėjo V. Simonko.
Pritaria ne visi
Vis dėlto, LGBT eitynės įtinka ne visiems. Štai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, bei politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ vicepirmininkas Vytautas Sinica sako, jog LGBT eitynių organizavimui Vilniuje nepritaria. Anot jo, šios eitynės nėra suderinamos su dorovės principais.
„Per Vilniaus savivaldos rinkimus sakiau, kad leidimą žygiuoti galėtų išduoti tik teismas – dėl to principinio klausimo, ar tai yra suderinama su visuomenes dorove, kaip numato konstitucija“, – sakė V. Sinica.
Savo poziciją V. Sinica grindžia ir apklausų duomenimis – daugelis gyventojų nepritaria LGBT eitynių organizavimui.
„Tai turėtų būti ne valdžios organų, ar atskiro žmogaus, Jūsų ar mano, požiūrio klausimas. Tai turėtų būti visuomenės požiūrio klausimas. Demokratijos laikais, kas yra dora ar ne, sprendžia visuomenė. Taip jau gyvename.
Tos apklausos buvo darytos 2019 metais, tada buvo rodyta, kad 60 proc. žmonių mano, jog su visuomenės doros normomis eitynės nesuderinamos, berods 20 proc. sakė, kad suderinama, dar 20 proc. neturėjo nuomonės. Galima tai pasitikrinti iš naujo, bet mano nuomone, tai yra vienintelis būdas norint atsakyti, ar šis renginys dera su visuomenės normomis“, – kalbėjo V. Sinica.
„Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas teigia, jog šios eitynės greičiau dar labiau sukiršins visuomenę.
„Kalbėjimas nėra lygus kalbėjimui. Yra žmonių, kurie viešai kalba apie savo orientaciją, arba jos bent neslepia, netgi būna LGBT bendruomenės ambasadoriais. Kad ir A.A Rokas Žilinskas buvo žmogus, kuris nieko neslėpė, bet žmonės buvo geros nuomonės apie jį“, – tvirtino „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas.
„Tuo tarpu LGL yra pavyzdys to kiršinančio veikimo. Tie „Pride“ renginiai pasižymi iššaukančia retorika ir vizualika. Neprisimenu tikslios formuotės, bet ir praėjusiais metais buvo matomi plakatai su aliuzija, jog perauklėsime jūsų vaikus. Tai iš tiesų provokuoja, tad matyt dažnas sentimentas yra toks, kad jei tų renginių nebūtų, požiūris į seksualines mažumas būtų labiau teigiamas“, – pridūrė politikas.
O V. Simonko tikina, jog šios eitynės vyksta tik kartą per metus, be to, LGBT žmonės, kaip ir visi kiti, nusipelno būti matomi.
„Šitas „demonstravimasis“ vyksta tik kartą per metus. Ši bendruomenė užsitarnavo teisę būti matoma. Šia forma eitynės pakankamai ilgai egzistuoja kitose šalyse – nieko ypatingo, ar atgrasaus čia nėra. Aš oponentams siūlyčiau kartu su mumis sudalyvauti. Nesame stalai, drambliai ar dar kas nors, kaip kai kurie politikai kalba iki šiol“, – kalbėjo LGBT aktyvistas.
„Vakar dalyvaudamas laidoje išgirdau tokius palyginimus, kad iškart supratau, jog mes ne kartą per metus turime žygiuoti, o žymiai daug. Bet tiek to, palaikome geros nuotaikos temperatūrą bent kartą per metus“, – pridūrė LGBT aktyvistas.
Pinigai skiriami ir iš savivaldybės biudžeto
Šurmulį kelia ir viena finansavimo aplinkybė – šį kartą eitynės 14 tūkst. eurų finansinės paramos susilaukia ir iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Partija „Nacionalinis susivienijimas“ anksčiau ragino Vilniaus miesto savivaldybę atsisakyti skirti finansavimą LGBT bendruomenės eitynėms.
V. Sinicos nuomone, eitynių organizatoriai eitynes turėtų organizuoti tik savo lėšomis, nes pasak V. Sinicos – tai politinis renginys.
„Visi politinio pobūdžio renginiai daromi arba už savo, arba už nevyriausybinio sektoriaus pinigus. Šiuo atveju kalbame apie Lietuvos gėjų lygą, o pagrindinis LGL rėmėjas būdavo Europos komisija. Kiti didžiausi rėmėjai – Šiaurės ir vakarų šalių ambasados. Finansavimo šaltinių šiai organizacijai nestinga.
14 tūkst. eurų nėra dideli pinigai – turbūt tai yra daugiau principo klausimas. Ar politiniams renginiams turi būti skiriami, kad ir konkursinis, tačiau kultūros renginiams skiriamos programos finansavimas?“, – klausė V. Sinica.
O štai LGL lyderis tikina, jog pinigai buvo gauti sąžiningai, įstatymų numatyta tvarka. Be to, ir LGBT bendruomenės žmonės moka mokesčius.
„LGBT bendruomenė yra tokie pat Vilniaus piliečiai, kaip ir kiti. Mes taip pat bene 50 proc. savo mokesčių atiduoda Vilniaus savivaldybei. Manau, kad tai ką gavome iš Vilniaus savivaldybės, gavome konkurso būdu, teisėtai ir skaidriai. O jeigu kam nors kyla pavydas, siūlyčiau pildyti paraišką ir gauti finansavimą. Linkiu sėkmės“, – kiek sarkastiškai atsakė LGL vadovas.
Tikisi ir protestuotojų
Praeityje LGBT eitynės neapsieidavo be protestuotojų – tiesa, pastaraisiais metais jų nebūdavo daug. Vienas žymesnių protestuotojų – buvęs Seimo narys, Petras Gražulis. Jis vienų eitynių metu buvo sulaikytas. Tiesa, politikas sako, jog šiemet eitynėse nedalyvaus.
„Mes svarstėme ir nusprendėme nedalyvauti“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo politikas.
V. Simonko netiki P. Gražulio žodžiais – LGL pirmininkas sako, jog turbūt atvyks P. Gražulis, bei kiti protestuotojai.
„Kalbant apie Gražulį, galiu su Jumis lažintis. Jo atėjimas būtų labai nelogiškas, žinant, kad jis bolotiruojasi į Europos Parlamentą, jam reikia scenos. Jis pats sau aktyvistas, juokingas mūsų eitynių talismanas“, – juokavo V. Simonko.
Na, o V. Sinica sako, jog nors nepritaria eitynėms, protestuoti ko gero irgi neateis.
„Aš asmeniškai niekada nei dalyvavau, nei protestavau prieš. Ir šiuo metu planų dėl kokio nors protesto neturime. Negaliu garantuotai pasakyti, nes gal dar ką nors nuspręsime. Bet šiuo metu atsakymas yra ne“, – savo pasirinkimą komentavo V. Sinica.
