„Visiškai nesutinku, nes tai yra skirtingi rinkimai ir virš 50 tūkst. Dainiaus Žalimo surinktų balsų yra tik dalinis Laisvės partijos potencialas, kurį mes parodysime artėjančiuose rinkimuose“, – BNS pirmadienį teigė A. Armonaitė, paklausta, ar, jos nuomone, šešta D. Žalimo vieta prezidento rinkimuose nėra tam tikras signalas Laisvės partijai.
„Vertinu tą situacija normaliai, jos visiškai nedramatizuočiau. Tai yra skirtingi dalykai“, – pridūrė ji.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per prezidento rinkimus už D. Žalimą balsavo per 50 tūkst. arba beveik 3,6 proc. rinkėjų.
Į antrą prezidento rinkimų turą pateko antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama Vyriausybės vadovė premjerė Ingrida Šimonytė.
A. Armonaitė sakė, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų pirmajame prezidento rinkimų ture strategiškai balsavo už I. Šimonytę.
„Dalis galbūt (rinkosi – BNS) ir prezidentą Gitaną Nausėdą, galbūt. Manau, kad ir tokių buvo“, – sakė politikė.
Ji kalbėjo, kad kol kas partija nėra priėmusi sprendimo dėl to, ką rems antrame rinkimų ture.
Tuo metu trečioje vietoje rinkimuose liko advokatas Ignas Vėgėlė, ketvirtoje – partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, o penktąją vietą užėmė medikas Eduardas Vaitkus.
Anot A. Armonaitės, šių kandidatų rinkimų rezultatai „nuoširdžiai neramina“.
„Manau, tai yra stiprus signalas ir Lietuvos ateičiai, ir politinėms partijoms, kurios priešingai mąsto, tame tarpe ir mūsų“, – sakė ji.
Ji taip pat kalbėjo mananti, kad prezidento rinkimai rodo, jog „šiais metais mes spręsime iš esmės dėl Lietuvos ateities Vakaruose“.
„Man atrodo, kad tokioms partijoms kaip Laisvės partija reikia kautis ne tik dėl tų pokyčių, dėl kurių mes susikūrėme, pavyzdžiui, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau inovacijų ar būtų priimtas partnerystės įstatymas, bet, tiesą sakant, dėl pačių pamatinių dalykų – dėl Lietuvos ateities Vakaruose, dėl to, dėl ko mes, atrodo, jau susitarėme ir įgyvendinome, ir tą įtvirtinome, ir išsiaiškinome jau seniai“, – teigė politikė.
Paklausta dėl D. Žalimo politinės ateities, ji ragino sulaukti birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
