Kada realiai galime tikėtis pokyčių, ir ar regionai vėl neliks nuošalyje? Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Kaip suprantu, Lietuvoje bus pokyčių kalbant ir apie valstybinių kelių priežiūrą – jau formuojamas naujas fondas. Gal jūs galite papasakoti, kodėl tokių pokyčių reikia?
E. Sabutis: Dar praeitoje kadencijoje, kai vyko politinės batalijos dėl to, ką reikia daryti su Lietuvos keliais, nė viena politinė partija niekada nesakė, kad viskas yra gerai su Lietuvos keliais. Visi sakydavo: „Viskas yra negerai, viskas blogai, reikia imtis kažkokių pokyčių.“
Mes, kalbėdami apie pokyčius, pasižiūrėjome į savo artimiausius kaimynus, kuriuos taip ir giriame – tai yra į Lenkiją. Ir Lenkijoje būtent tas ir yra, kad veikia Valstybinis kelių fondas. Beje, mes irgi kažkada tai turėjome, bet čia sena istorija, prie jos grįžti turbūt ir nebereikia, bet jie turi Valstybinį kelių fondą.
Iš įvairių rinkliavų tas fondas yra papildomas kiekvienais metais ir tos lėšos yra investuojamos, įdedamos į valstybinius kelius. Kitos lėšos, kurios skiriamos savivaldai, skiriamos savivaldai. Iki šiandien mes turėjome kitokią sistemą – mes visus kelius finansuodavome iš vieno bendro biudžeto, iš vadinamos Kelių plėtros ir priežiūros programos, ir ten jau būdavo tokia speciali formulė, kiek procentuotės eina savivaldybėms, kiek procentuotės eina valstybei.
Gaudavosi taip, kad ir taip tos nedidelės lėšos dar būdavo padalinamos, taip pat kelių priežiūrai kaip tokiai dar būdavo skiriama. Taip pat Susisiekimo ministerijos įvairioms įstaigoms, kurios atsakingos už įvairius aspektus, susijusius su keliais – tai pačiai LTSA (Lietuvos transporto saugos administracijai), TKA (Transporto kompetencijų agentūrai) ir kitoms – lygiai taip pat būdavo skiriama dalis lėšų.
Kai viską išdalini, tai šiemet, tarkime, visam valstybės valdomų kelių sektoriui liko vos daugiau negu 200 mln. eurų, o tai yra tikrai nepriimtina, todėl Seimas priėmė specialų įstatymą, kuriuo įkūrė atskirą kelių fondą, ir dabar mes nuo kitų metų sausio 1 dienos pradėsime formuoti du fondus.
Vienas yra kelių fondas, kuris bus skiriamas valstybės keliams, o kitas, per biudžetą finansuojamas, – visi kiti poreikiai. Tai yra noras didinti savivaldybių keliams skiriamas lėšas, lygiai taip pat išlaikyti ir didinti kelių priežiūrą, nes puikiai suprantama, kad jeigu atnaujini kelius, jeigu tiesi naujus kelius, atremontuoji kelius, juos reikia prižiūrėti.
Priežiūra – ne tik valymas, barstymas ar panašiai, bet yra ir kitokia priežiūra, inžinerinė priežiūra – reikia sekti, ar kelio būklė neblogėja ir panašiai. Tai yra tikrai daug darbų ir jie, kaip ir viskas šiame gyvenime, kainuoja.
Atrodytų, vien fondo įkūrimas neužtikrina didesnio finansavimo, turėtų būti ir papildomų šaltinių. Gal galite papasakoti, kas čia planuojama?
Eugenijus Sabutis: Tie šaltiniai irgi nėra naujovė. Pagrindinis šaltinis bus, ne taip greitai, kaip mums norėtųsi, bet manome, kad arba dar po metų, arba truputį vėliau, vadinama elektroninė rinkliava, tai yra pakeitimas dabartinių vinječių.
Vinjetes nuo pirmo dešimtmečio žino visi, kas vairuoja sunkiasvorį komercinį transportą. Už vinjetes mokama laike, tai yra, galima pirkti dienai, savaitei, galbūt metinę vinjetę ir taip tarsi susimokėti kelių mokestį, tačiau elektroninė rinkliava, nauja rinkliava, mūsų manymu, yra teisingesnė, nes mokama būtent už nuvažiuotus kilometrus.
Kiek kilometrų nuvažiuoji, atitinkamas mokestis už kilometrą ir tiek susimoki. Gali važiuoti kartą į savaitę, gali važiuoti 20 kartų per dieną. Reiškia, kuo dažniau važiuoji, tuo daugiau važiuoji tuo keliu, tuo daugiau darai jam poveikį, jis po truputį genda, reiškia, už tai reikia susimokėti.
Mes tikimės, kad įsibėgėjus šiai sistemai vien į kelių fondą galėsime papildyti mažiausiai virš 300 mln. eurų. Dabar įsivaizduokite, 0 eur. ir plius 300 mln. eur. – tai yra tikrai didžiulė finansinė injekcija tam, kad po to ją grąžinti į valstybinius kelius.
O kas mokėtų šią rinkliavą? Ar būtų visi vairuotojai mokantys, ar tai būtų tik krovininis transportas?
E. Sabutis: Apibrėžti vien tik krovininiais yra sudėtinga, bet gal atsakymas yra paprastesnis. Tie, kas šiandien neperka vinječių, nieko papildomai daugiau ir nemokės, o tie, kas perka vinjetes, ir toliau pirks, kol nebus įvestos elektroninės sistemos.
Nuo to laiko jie vinječių nepirks, tačiau bus fiksuojami kameromis ir atitinkamai susimokės už nuvažiuotus kilometrus. Tai iš esmės yra toks technologinis pokytis, bet ne kažkoks kitoks.
Jeigu jūs šiandien vairuojate lengvąjį automobilį, šiandien nemokate jokio atskiro mokesčio ar rinkliavos, tai lygiai taip pat įvedus šitą sistemą jūs nieko papildomai ir nemokėsite.
O tada apskaitymas, kiek nuvažiuoja tam tikras automobilis kilometrų, tai jau būtų fiksuojama elektroninėmis priemonėmis, ne pats vairuotojas deklaruotų?
E. Sabutis: Pats vairuotojas, sakykime, paprasčiau – paprastai vairuotojas arba yra įdarbintas į atitinkamą įmonę – arba tai labai nedidelė įmonė, arba labai didelė įmonė. Ir įmonė, ir valstybė turės atitinkamas sistemas, kuriomis privalės naudotis ir tada bus fiksuojama.
Daugiau kažkokių sudėtingesnių pokyčių matyt laukia „Via Lietuva“, kuri jau šiandien praktiškai visuose keliuose jau yra įdiegusi kameras. Kameros yra kameros, tačiau programinė įranga turbūt yra didžiausias dalykas, kuris mūsų laukia, nes yra atitinkama programinė įranga, kurią reikia panaudoti.
Čia nereikia turbūt išradinėti dviračio, o pasitelkti gerą pavyzdį iš kitų valstybių, kuriose ne pirmi metai visa tai veikia ir yra taikoma, tam, kad kuo greičiau Lietuvoje įvesti šitą sistemą.
Mes žinome, kad bet kokia įranga yra viešieji pirkimai, užtrunka, tada montavimo darbams viešieji pirkimai... Jūsų vertinimu, kada jau galėtų pradėti veikti tokia sistema?
E. Sabutis: Optimistiniu vertinimu, kitų metų viduryje, bet mes visi puikiai žinome, kad viešieji pirkimai labai dažnai baigiasi apskundimais teismuose, teisminiais procesais, norais pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip toliau, ir panašiai.
Todėl čia yra labai optimistinis vertinimas, bet ne toks optimistinis vertinimas – 2027 metų sausio 1 diena.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!