Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pabrėžė, jog anksčiau medikai nėščiųjų ir gimdžiusių moterų psichologine būkle nesidomėdavo.
Tik tuomet, kai neseniai pagimdžiusios mamos dėl prastos psichologinės sveikatos griebėsi kraštutinių veiksmų, visuomenė ir politikai susirūpino, jog reikia imtis veiksmų.
„Moterys jaučiasi, kad jos ir jų vaikas niekam nerūpi, nebemato kitos išeities ir tuomet nutinka žiaurūs įvykiai, pavyzdžiui, kai mama nušoko nuo tilto arba nuskandino savo vaikus“, – tvirtino ekspertė.
Po minėtų įvykių į Krizinio nėštumo centrą moterys kreipiasi kiek dažniau. Šiemet – apie 350 moterų, iš kurių maždaug šeštadalis kreipėsi dėl prastos emocinės būklės ir užsiminė apie pogimdyvinę depresiją.
„Visgi dažniausia į mus moterys kreipiasi, kai išgyvena dėl neplanuoto nėštumo, svarsto ką daryti – gimdyti ar ne, arba kai joms trūksta psichologinio palaikymo, materialinės ar kitokios pagalbos nėštumo metu“, – patikino Z. Tomilinienė.
Nyderlanduose po gimdymo moteris išleidžia tą pačią dieną
O štai Nyderlanduose tvarka kiek kitokia. Po gimdymo moterys paleidžiamos namo kone tą pačią dieną, tačiau su palyda, kad už jas gamintų valgyti ir rūpintųsi namais. Taip mamai nereikia nieko daryti, tik būti su savo vaiku.
Tačiau, pasak Z. Tomilinienės, Lietuvoje toks būdas gali ir neprigyti. Mat lietuvių kultūroje reta moteris sutiktų į savo namus įsileisti nepažįstamą žmogų, kuris padėtų tvarkytis, paprastai jos prašo artimųjų pagalbos.
Tačiau, Krizinio nėštumo centro vadovės manymu, tai būtų puiki išeitis toms, kurių artimieji padėti negali arba nėra kieno paprašyti.
Tiesa, nuo šių metų gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugų bandomasis projektas.
Šeimų lankymo paslauga skirta socialiai jautrioms šeimoms, kurioms specialias žinias įgiję sveikatos priežiūros specialistai padeda saugiai pasirūpinti savo ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius, sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti.
Projektas jau pradėtas ir taikomas 11-oje savivaldybių. Nuo kitų metų šios paslaugos tikėtina bus prieinamos visų Lietuvos savivaldybių gyventojams.
Lietuvoje moterys padėjėjų prašo dalyvauti gimdyme
Kita vertus, Lietuvoje, specialistės teigimu, mamos, ypač neturinčios antrosios pusės, užmezgusios ryšį su dula (gimdyvės padėjėja) neretai paprašo jos dalyvauti gimdyme bei po gimdymo padėti su naujagimiu ar buityje.
Taip pat Lietuvoje jau pusantro mėnesio galioja tvarka, kad medikai domisi moters savijauta. Pasak Z. Tomilinienės, tai gera pradžia, nes tik retais atvejais moterys pačios ima dalintis su gydytojais, kaip jaučiasi.
„Nėštumo metu pasikeičia moters hormonų pusiausvyra, todėl neretai ji tampa jautri ir pažeidžiama.
Taip pat dažnai moterys skundžiasi, kad negauna pakankamai rūpesčio iš vyro, nuo kurio laukiasi kūdikio, todėl joms būtina pasikalbėti“, – atkreipė dėmesį Z. Tomilinienė.
Paklausti, kaip moteris jaučiasi, neužtenka, reikia, kad gydytojas iš tiesų domėtųsi
Patikino, jog nemažiau nei pats klausimas yra svarbu, jog gydytojas iš tiesų domėtųsi moters psichologine sveikata.
„Gydytojas turi klausti atidžiai pažvelgęs į moterį, rūpestingu tonu, o ne rašydamas kažką popieriuje, kad tik uždėti varnelę“, – pridūrusi, jog taip klausiant nuoširdaus atsakymo veikiausiai nesulaukiama, tikino ji.
Kita vertus, Krizinio nėštumo centro vadovės įsitikinimu, tam reikia gydytojus paruošti, kad galėtų stebėti ir moters reakciją, kūno kalbą ir toną, ne tik atsakymą, nes dalis moterų negali atvirai dalintis patirtimi net paklaustos.
„Žmogus nėra vien tik fizinis kūnas, bet ir emocinis bei dvasinis, taigi moterys dažnai mini, ką gydytojas pasako, įsimena kiekvieną gydytojo žodį ir žvilgsnį“, – kalbėjo specialistė.
Mokymų apie naują tvarką gydytojai neturėjo
Gyd. akušeris ginekologas. Ronaldas Rogalskis patikino, jog mokymų, kaip pacienčių klausti apie jų emocinę būseną nebuvo, tačiau jie nepamaišytų, nes kiekvieno vizito gydytojai klausia apie moters savijautą.
„Daugiau klausimų iš moters pusės būna, kuomet pora konsultuojasi, tuomet diskusija tiesiog tokia jautresnė ir platesnė, moteriai drąsiau klausti arba pats vyras sako: sakei, kad tau tas ar anas, kodėl tu dabar neklausi daktarą“, – pateikė pavyzdį gydytojas.
Visgi Vaisingumo centro gydytojas atkreipė dėmesį, jog pagalbiniu apvaisinimu bandant susilaukti kūdikio moterų nėštumas būna dar jautresnis, todėl čia svarbus gydytojo įsitraukimas.
Didžiausia problema – moterims, kurioms nepavyksta susilaukti vaikų
Nepaisant to, moterys, kurioms susilaukti kūdikio nepavyksta dėl fizinės būklės arba amžiaus, paprastai nustoja lankytis pas gydytojus.
Nors tokiu atveju psichologinė pagalba moterims ypač reikalinga, jų gydytojas reguliariai nebestebi, taigi moterys pagalbos negauna arba turi ieškotis pačios.
„Čia yra didžiulė skylė, nes tų moterų mes nematome ir joms labai reikia psichologinės pagalbos, o apmokamos ligonių kasų pagalbos tikrai nėra“, – atkreipia dėmesį R. Rogalskis.
Taip pat laukiantis dvynių arba trynių nėštumas ir fiziškai, ir emociškai tampa sudėtingesnis, teigė gyd. akušeris ginekologas. Tokiu atveju moterims dažniau reikia psichologinės pagalbos, ne tik pokalbio su savo gydytoju.
Moterys turės užpildyti pogimdyvinės depresijos klausimyną
Nuo šių metų liepos 1 d. gydytojai įpareigoti pasiteirauti apie neseniai pagimdžiusios moters emocinę sveikatą užduodant šiuos klausimus kone kiekvieno vizito metu:
Ar per pastarąjį mėnesį Jus dažnai vargino prislėgta, depresiška, nevilties nuotaika?
Ar per pastarąjį mėnesį Jus dažnai vargino menkas susidomėjimas ir mėgavimasis ką nors veikiant?
Tais atvejais, kai atsakoma, kad emocinė būsena bloga, arba teigiamai atsakoma bent į vieną iš šių klausimų, moteriai gydytojas turi duoti užpildyti klausimyną, galintį nustatyti pogimdyminės depresijos požymius.
Įsakymais įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai klausimyno gautų rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, medikas turėtų nukreipti į sprecialistus.
Taip pat nuo šių metų liepos mėnesio 32 nėštumo savaitę nėščioji turi užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną.
Vaikus nuskandinusios mamos tragedija paskatino imtis priemonių
Praėjusių metų rudenį moteris buvo įtariama Vilniuje, Neries upėje, nuskandinusi savo vaikus. Ji negalėjo suvokti savo veiksmų, buvo būtinas gydymas, tuo metu kalbėjo ekspertai.
Moteris buvo įtariama savo vaikų nužudymu dėl to, kai praėjusių metų rugsėjo pradžioje Vilniuje, Verkių gatvėje, Neries upėje, buvo pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti dar trejų metų neturinti mergytė, ji mirė gaivinama medikų.
Taip pat vandenyje buvo rasta kita nuskendusi dar metukų nesulaukusi mergaitė. Tuomet skelbta, jog 36-erių įtariamoji norėjo nusižudyti upėje ir skandino savo vaikus.
Po šios tragedijos, medikai, politikai, visuomenininkai ėmė diskutuoti apie pagalbą pagimdžiusioms mamoms, o Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo pagalbos nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims stiprinimo priemones.
Sugrižkime į tikrą šeimą, tikras vertybes, jaukius ir šiltus santykius. Kaip anksčiau gyveno mūsų protėviai? Didelė troba ar gryčia. Dar gerai prisimenu tokias. Kur buvo kampas senoliui, tėvams ir vaikams. Kur buvo patirtis ir supratimas. Nežinojo jauna, žinojo senesnė.Padejo mamos, seserys, močiutės, kas tik galėjo..Išgelbės tik sugrįžimas ten, kur buvome. Ne į senas pirkias, žinoma, o į žmogiškumą.
