Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad D. Trumpo pasisakymai, kurie neigiami Ukrainos atžvilgiu, nelabai išsiskiria iš to, ką JAV prezidentas buvo teigęs jau anksčiau.
„Deja, bet reikia pripažinti, kad jo retorikoje yra kur kas daugiau neigiamų atspalvių apie Ukrainą, kur kas daugiau kritikos Vakarų sąjungininkams, negu bet kokio konstatavimo, kad didžioji dalis problemos arba visa problema iš esmės slypi Rusijos vykdomame kare.
Net kai kalba apie aukas, jis [D. Trumpas – aut. past.] kalba apie tai, tarsi šitas procesas vyktų atsietai nuo Rusijos priimamų sprendimų okupuoti svetimą valstybės teritoriją, deja, bet vėlgi aš neišskirčiau to kaip naujo elemento, tai yra labiau tąsa.
Be abejo, kad tai kelia labai didelį nuogastavimą, kokia tokiu atveju yra JAV derybinė pozicija, nes jeigu iš to daromos konkrečios prielaidos, tuomet, aišku, tikėtis Ukrainai, kad bus priimami jai palankūs sprendimai, yra pakankamai sudėtinga. Bet tuo pačiu reikia pripažinti ir tai, kad tos tikrosios derybinės pozicijos mes nežinome. Mes turime tiktai atskirus jos elementus“, – sakė jis.
Zelenskiui kritikos daug, Putinui – nė žodžio
D. Trumpo kalboje netrūko ir iškreiptų faktų – JAV prezidentas tvirtino, kad V. Zelenskio populiarumas Ukrainoje siekia tik 4 proc. (remiantis sausio oficialiais duomenimis, V. Zelenskiu pasitiki 52 proc. ukrainiečių). L. Kojala pabrėžė, kad D. Trumpas visada „liberaliai“ žiūri į faktus ir skaičius.
„Jis toliau kartoja, kad Europos parama Ukrainai yra tris kartus mažesnė negu Jungtinių Valstijų, nors statistika rodo priešingai. Aš manau, kad šiuo atveju Zelenskio klausimas irgi tapo šiek tiek nauju reiškiniu.
Kažkas, matyt, įteigė ar bendrai suformavo naratyvą, kuris tikrai dažnai buvo skleidžiamas, ar Zelenskis yra legitimus lyderis, nes, be abejo, Ukrainoje nevyksta prezidento rinkimai tada, kada turėjo vykti, todėl, kad yra karo situacija ir, pagal Konstituciją, rinkimai tokiame kontekste vykti negali“, – pažymėjo ekspertas.
Jis pridūrė, kad tokie D. Trumpo pareiškimai iškreipia bendrą vaizdą, kai kritika yra orientuojama tik į Ukrainą, o apie daugiau negu 20 metų valdantį diktatorių Vladimirą Putiną neužsiminta nė žodžio.
„Jis apskritai rinkimų faktiškai nerengia, bet dėl to nesusilaukia jokio pastebėjimo ar kritikos. Tai šiuo atveju tai yra dvigubi standartai ir jie tikrai nestiprina Ukrainos pozicijų.
Apie rinkimus šiuo metu neigiamai kalba net ir Zelenskio oponentas Petro Porošenko, konstatuodamas faktą, kad juos surengti tokio didelio karo metu yra neįmanoma ir jie niekaip nebūtų demokratiški“, – akcentavo L. Kojala.
Trumpas nemato reikalo atitraukti JAV karių iš Europos
Taip pat L. Kojala feisbuke išskyrė esminius D. Trumpo kalbos punktus. Visų pirma, JAV prezidentas nemato reikalo atitraukti JAV karių iš Europos (pažymima, kad žurnalisto klausimas buvo, ar neketinama atitraukti visų karių, o ne apie gandus dėl 100 tūkst.) bei pritartų idėjai, kad Europa dislokuotų karius Ukrainoje.
„Pokalbius su Kremliumi vertina „gerai“, kalba apie būtinybę stabdyti žudynes, neužsiminė, dėl ko jos kyla.
Į Rusijos reikalavimus Ukrainoje surengti prezidento rinkimus atsakė, jog jam tai taip pat svarbu, Zelenskio populiarumas „siekia 4 proc.“ (KIIS duomenimis, publikuotais sausio pradžioje, Zelenskiu Ukrainoje pasitiki 52 proc., ne – 39 proc.). Putino legitimumas nekvestionuojamas.
Dar kartą pakartojo, jog JAV parama Ukrainai triskart didesnė, nei suteikė Europa (statistika rodo, jog bendra karinė ir ne karinė parama iš ES ir Europos valstybių didesnė, nei JAV)“, – akcentavo jis.
Jastramskis: Trumpas su Rusija elgiasi kaip su potencialia sąjungininke
VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis feisbuke pažymėjo, kad JAV prezidentas užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, jį apkaltino dėl karo Ukrainoje.
„Nors sakė esąs vis labiau įsitikinęs, kad po JAV ir Rusijos derybų pavyks susitarti dėl karo pabaigos.
D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui surengti rinkimus – tai yra vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – ir papriekaištavo ukrainiečiui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.
Trumpo gerbėjams Lietuvoje yra laikas nusiimti oranžinius akinius“, – rašo M. Jastramskis.
Jis feisbuke priduria, kad pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad matomas JAV ir Rusijos santykių atšilimas.
„Galime nežinoti derybų detalių, tačiau kalbos ir veiksmai rodo viena kryptimi. Trumpas su Rusija elgiasi kaip su potencialia sąjungininke. Su Ukraina – kaip su paniekos verta kliūtimi. Su Europa – bent jau kol kas – kaip su konkurente arba, geriausiu atveju, su šalia įkyriai zyziančia muse.
Trumpo nenuspėjamumą galime dėti į stalčių: išsilaisvinęs nuo patyrusių patarėjų ir senosios respublikonų gvardijos, jis elgiasi taip, kokias pažiūras turi. Ką matome dabar, nesunkai galėjome išvesti iš rinkimų kampanijos pareiškimų ir ženklų. Bet tikėjomės.. kažko tikėjomės.
Tai automatiškai nereiškia, kad bus atiduotas ir Baltijos šalių saugumas. Tačiau būtina pripažinti, kad gyvename naujoje JAV užsienio politikos realybėje“, – rašo M. Jastramskis.
Trumpas užsiminė apie susitikimą su Putinu
JAV prezidentas taip pat užsiminė, kad iki mėnesio pabaigos galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vašingtonui keičiant savo poziciją Rusijos atžvilgiu ir taip sukeliant nerimą Europos lyderiams.
„Esu labai nusivylęs, girdėjau, kad jie nusivylę negavę vietos“, – žurnalistams savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje sakė D. Trumpas, paklaustas apie Ukrainos reakciją.
„Šiandien išgirdau: „O, na, mes nebuvome pakviesti“. Na, jūs ten buvote trejus metus (...) Jums nereikėjo to pradėti. Galėjote susitarti“, – teigė jis.
V. Zelenskis anksčiau antradienį kritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų derybas Saudo Arabijoje, į kurias Kyjivas nebuvo pakviestas. Jis pareiškė, kad bet kokios derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą jo šalyje, turėtų būti sąžiningos, o jose turėtų dalyvauti Europos šalys, įskaitant Turkiją. Po šio JAV akibrokšto V. Zelenskis atidėjo šią savaitę numatytą savo kelionę į Saudo Arabiją.
Ukrainos lyderio komentarai, regis, įsiutino D. Trumpą, kuris netrukus užsipuolė V. Zelenskį, vadovavusį Kyjivo kovai su 2022-ųjų vasarį prasidėjusia plataus masto Rusijos invazija.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos palaikys Rusiją, reikalaujančią priversti V. Zelenskį surengti naujus rinkimus kaip bet kokio susitarimo dalį , D. Trumpas pradėjo kritikuoti ukrainiečio reitingus.
„Jie nori sėdėti prie stalo, bet galima sakyti (...) ar Ukrainos žmonės neturėtų turėti balso teisės? Jau seniai nebuvo rinkimų“, – sakė D. Trumpas.
„Tai ne rusų reikalas, tai ateina iš manęs, iš kitų šalių“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai, bet liko eiti pareigas, Ukrainoje vis dar galiojant karo padėčiai.
„Turiu galią užbaigti šį karą“
Europos lyderiai vis labiau baiminasi, kad D. Trumpas daro per daug nuolaidų Rusijai, siekdamas susitarimo dėl Ukrainos, kurį jis pažadėjo sudaryti dar prieš pradėdamas eiti pareigas.
Tačiau D. Trumpas tvirtino, kad jo vienintelis tikslas yra taika, kad būtų užbaigtas didžiausias Europos sausumos karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
D. Trumpas teigė, kad po derybų yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą, ir pridūrė: „Jie buvo labai geri. Rusija nori kažką daryti. Jie nori sustabdyti laukinį barbarizmą“.
„Manau, kad turiu galią užbaigti šį karą, ir manau, kad sekasi labai gerai“, – pažymėjo D. Trumpas.
JAV vadovas pridūrė, kad jis yra už Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, jei pavyks pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.
„Jei jie nori tai daryti, puiku, aš už tai, – teigė jis.
„Žinau, kad Prancūzija buvo pasirengusi tai padaryti, ir manau, kad tai buvo gražus gestas“, – pridūrė D. Trumpas, sakydamas, kad panašų pasiūlymą pateikė ir Jungtinė Karalystė (JK).
Jungtinės Valstijos neturėtų prisidėti, „nes, žinote, esame labai toli“.
D. Trumpas apstulbino pasaulį, kai praėjusią savaitę paskelbė, kad telefonu susitarė su V. Putinu pradėti taikos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo bei susitikti Maskvoje ir Vašingtone.
Tada JAV prezidentas pareiškė, kad pirmąjį susitikimą greičiausiai surengs taip pat Saudo Arabijoje.
Nors jokia data nebuvo paskelbta, paklaustas, ar susitiks su V. Putinu iki mėnesio pabaigos, D. Trumpas atsakė: „Tikriausiai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
