Apie tai antradienį susitikime su Seimo Regionų frakcijos nariais kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kaip teigė jis, karas Ukrainoje ir Ukrainos pajėgų patirtis pakoregavo ir Lietuvos ginkluotės įsigijimus.
„Korekcijos buvo padarytos pirmiausia planuojant įsigyti tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą – HIMARS. Tai raketinė salvinė sistema. Mūsų senuose planuose buvo numatyta, kad įsigijimą pradėsime vystyti 2028–2029 metais“, – pasakojo A. Anuašauskas.
Jo tvirtinimu, dabar planuojama, kad HIMARS į Lietuvą atvyks 2025 metais. Šiuo metu laukiamas leidimas iš Jungtinių Valstijų.
„Įsigijimas nėra pigus, bet mes lėšas išdėliojame per keliolika metų“, – teigė A. Anušauskas.
Lietuva taip pat ketina pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais.
Seimas šį pavasarį reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą padidino lėšas gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, prie pradiniame biudžeto variante numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėdamas papildomus beveik 300 mln. eurų.
Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą. Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, bet birželį šalys sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje.
Lietuva tam šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir paskelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.
