Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.
Septyniasdešimt dvejų metų Antanina Vrubliauskienė su koronavirusu kovojo kone mėnesį. Moteris gulėjo ir reanimacijoje, mat ne vieną parą temperatūra kilo iki 40 laipsnių. Antanina iki šiol jaučiasi labai silpnai ir sako, kad po tokios sunkios koronaviruso formos jai būtų pagelbėjusi reabilitacija – fiziniai pratimai ar net deguonies terapija.
„O, Dieve, buvo žiauru, parvežė mane namo, buvo žiauru. Jėgų praktiškai judėti nebuvo, be proto pylė prakaitas. Be proto buvo silpna, galva svaigo, nesupratau, ko griebtis, kaip griebtis. Visas mėnuo buvo kova už būvį, ar šiandien atsikelsiu, ar šiandien paeisiu“, – pasakoja moteris.
Neseniai koronavirusu sirgo ir gretutinių ligų turintis Antaninos brolis. Vyras buvo patekęs į ligoninę. Moteris sako susitaikiusi su likimu, artimojo netektimi ir teisybės nebeieškanti.
Tiesa, nuo pandemijos pradžios į Sveikatos apsaugos ministeriją jau suplaukė dešimtys žmonių skundų. Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija sulaukė prašymų atlyginti žalą dėl artimųjų mirčių, kurie koronavirusu užsikrėtė gydymo įstaigose. Pernai gauti 23 skundai, šiemet – 4. Skundus nagrinėja žalos nustatymo komisija.
Prašo reabilitacijos
O šeimos gydytojai sulaukia gyventojų prašymų, kad šie persirgę koronavirusu galėtų gauti reabilitaciją. Tiesa, tai padaryti, pasak medikų, nėra paprasta, mat valstybė kompensuoja reabilitaciją tik esant tam tikroms komplikacijoms po koronaviruso.
„Tai galėtų būti komplikuotos plaučių ligos, po plaučių uždegimo, obstrukcinio bronchito. Pagal šituos ligos kodus persirgus covidu mes galėtume išsiųsti į ambulatorinę reabilitaciją iš poliklinikos“, – sako Reabilitacijos skyriaus vedėja Audronė Rimeikienė.
Šeimos gydytojai tikina, kad Covid-19 ligą reiktų įtraukti į valstybės apmokamų reabilitacijų sąrašą. Tuomet medicininę reabilitaciją galėtų gauti daugiau žmonių, kurie jaučia liekamuosius reiškinius – dusulį, nuovargį, kūno skausmus, neurologinius sutrikimus. Valstybinė ligonių kasa aiškina, kad reabilitacija skirta ne ligai gydyti, o tam tikroms komplikacijoms.
„Jos skirtos jau po ligos ūmaus periodo gydymui. Tai ir pati diagnozė nėra įtraukta į reabilitacijos sąrašą. Įtrauktos jau jų komplikacijos, COVID-19 pasekmės“, – teigia Valstybinės ligonių kasos vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į ligonines prašydama, kad šios pateiktų indikacijas, kada žmonėms, persirgusiems koronavirusu, reikalinga reabilitacija. Tiesa, ministerija COVID-19 ligos įtraukti į apmokamų reabilitacijų sąrašą kol kas nesvarsto.
„Į tą sąrašą kol kas įtraukti nesvarstoma, bet yra kitas, bet yra kitas aprašas, kuris reglamentuoja koronaviruso ligos gydymą ir diagnostiką“, – aiškina Slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič.
O šalies sanatorijos jau pasiruošusios priimti koronavirusu persirgusius pacientus. Tiesa, kai kurie jų net ir už savo pinigus negali patekti į sanatorijas, mat žmonėms dėl karantino ribojamas įvažiavimas į kitą savivaldybę.
„Eglės“ sanatorija Druskininkuose jau kuris laikas laukia koronavirusu persirgusių žmonių, kuriems taiko kompleksinį gydymą. Jiems siūloma kizeniterapija, gydomoji vonia, masažai fizioterapijos procedūros.
„Pažeidžiama ne vien tiktai plaučių sistema, bet dauguma organų. Dažniau žmonės serga ir neurologiniais susirgimais, širdies kraujagyslių susirgimais, o tai yra labai stipriai susiję su kraujotaka. O reabilitacijos tikslas – kuo geresnė kraujotaka ir organizmo įsotinimas deguonimi“, – sako „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius.
Pasak specialistų, koronavirusu persirgę asmenys greičiau pavargsta, patiria dusulį, širdies permušimus, tachikardiją, juos vargina galvos skausmai, svaigimas, pasitaiko net panikos atakų. O tokie liekamieji reiškiniai varginti žmogų gali net iki pusės metų.
