Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui. Teigiama, kad prezidentūra mažai ką pati padarė, kad būtų paskiepyta daugiau žmonių, atvirkščiai – palaikė grupes, kuriose antivakcinavimo nuotaikos buvo labai stiprios.
„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – ketvirtadienį svarstė prezidentas G. Nausėda.
Kubilius: Lietuva verta turėti kitokį prezidentą
Europarlamentaras Andrius Kubilius kategoriškai vertina G. Nausėdos pasisakymą. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kovojančių su pandemija.
„ Tai yra paribio grupelių žodynas. Lietuva tikrai yra verta turėti kitokį prezidentą su kitokia mąstymo logika ir kitokia kalbėsena“, – naujienų portalui tv3.lt prezidento pasisakymą vertino A. Kubilius.
Savo kalbomis, politiko manymu, G. Nausėda tikrai nepadėjo Lietuvai. Taip pat vis darosi akivaizdžiau, kad Nausėda pats sau kenkia.
„Nežinau, kas su juo yra įvykę, bet aš pats sau pasakiau, kad po tokių žodžių nematau nei galimybių labai ką čia komentuoti, nei galvoti apie tai, ką prezidentas gali dar kartą pasakyti.
<…> Jo žodžiai yra nebe jo paties problema, bet Lietuvos problema“, – pridūrė A. Kubilius.
Sejonienė: „Tai yra nepateisinama“
Epidemiologinė situacija yra rimta ir kiekvienas pasisakymas, ypač aukšto rango politiko, turėtų būti labai pasvertas, kokią įtaka jis padarys vakcinacijai, nurodo Seimo sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė.
„Kai kalbame apie vakcinaciją, mes nurodome, kad ji yra pagrindinė priemonė, kad žmonės mažiau sirgtų sunkiai ir rečiau mirtų. Kalbame apie sunkią ligą, mirtis, todėl, mano pastebėjimu, truputį makabriška, kai čia politikuojama. Pasisakymai gali mums kainuoti dar daugiau mirčių“, – teigia ji.
„Kritika dėl kritikos“, šiuo atveju, J. Sejonienės nuomone, yra neteisinga: „Ar Vyriausybė padarė viską? Aš nežinau, kas yra viskas ir ar įmanoma padaryti viską. Bet ji tikrai padarė daug – mažai šalių taikė tiek priemonių, kad vakcinacija būtų paspartinta, gyventojams prieinama“.
Politikė kelia teorija, kad vakcinavimo tempai šalyje nėra aukšti, kadangi „veikia tie dalykai, kurie kelia gyventojams abejonių“ – kai kurie prezidento pasisakymai, prezidento žmonos Dianos Nausėdienės veiksmai galėjo sukelti abejonių žmonėms, kurie yra skeptiškai nusiteikia dėl vakcinacijos.
„Mano nuomone, tai yra nepateisinama“, – sako J. Sejonienė.
Prezidento pasisakymo nesupranta ir Veryga
Prezidento pasisakymo tikslo teigia nesuprantantis ir buvęs apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, dirbtinumas reikštų piktybiškumą, specialų jokių veiksmų nesiėmimą, todėl svarsto, galbūt prezidentas turi informacijos apie skiepijimą, kurios kiti neturi.
„Mano manymu, iš principo pati strategija buvo netinkamai pasirinkta. Nepaskiepijant rizikos grupių, per greitai akcentuojantis į jaunus žmones. Nežinau, ką prezidentas turėjo galvoje, kad tai yra dirbtinai sumažinta.
<….> Kai ministras pasako, kad kasdien gauna „auksinių“ patarimų, bet į juos nežada atsižvelgti, tai manau – tai ir yra sąmoningas kažko nedarymas. Bet ar tai susiję su vasara, aš nežinau“, – teigia jis.
Politikas taip pat pastebi, kad G. Nausėda gana anksti ir ambicingai pasisakė dėl 70 proc. pasiskiepijusių tikslo įgyvendinimo ir tai turėjo logikos. Anot jo, verta pastebėti, kad šalys, kurios suskubo paskiepyti didesnę visuomenės dalį, joms pavyko pasiekti gerų rezultatų.
„Aš prisimenu viešas diskusijas, ar yra realu pasiekti prezidento iškeltą tikslą – 70 proc. Tuomet buvo galima pastebėti net ir pasišaipymų iš prezidento, kad jis nustatinėja nerealius tikslus.
Mano manymu, jie buvo visai realūs ir kai kurios valstybės tai parodė. Tai turbūt prezidentas ir jaučia tam tikrą nuoskaudą, nepasitenkinimą dėl to, kad šalis pavėlavo. Dabar jau tikrai turime dramatišką situaciją“, – nurodo A. Veryga.
Pasigenda argumentų
Politologė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad G. Nausėda negali pamiršti, jog jis yra prezidentas ir negali spekuliuoti teiginiais jų neargumentuodamas, teikti skandalingus kaltinimus Vyriausybei, kad dėl jos veiksmų šiandien šalyje yra prasta epidemiologinė situacija.
„Jeigu Vyriausybė sabotavo skiepijimą, vadinasi, mirtys kiekvieną dieną gula ant Vyriausybės pečių.
<…> Aš neįsivaizduoju, kas turi būti Vyriausybės galvoje ir koks turi būti moralinis dugnas, kad valdantieji būtų nenorėję įgyvendinti 70 proc., kai žinome, kuo viskas gali baigtis. Tai yra neįtikėtino lygio pareiškimas, kuris reikalautų mažų mažiausiai tyrimo, įrodinėjimų ir atsakomybės prisiėmimo“, – teigia politologė.
Didžiausia problema, kurią įvardija ji – prezidentas nenori kelti klausimo, ką jis pats padarė, kad būtų paskiepyta kuo didesnė visuomenės dalis dar vasaros pradžioje: „Skiepijimo kampanijoje mes jo visiškai nematėme. Atvirkščiai, mes matėme prezidentūros veiksmus, palaikant tas grupes, kuriose antivakcinavimo nuotaikos buvo labai stiprios. Tai yra pakankamai rimta.
<….> Tai, kad viskas susimeta į asmeninį prezidento tikslą paskiepyti 70 proc., man yra irgi keista“, – nurodo R. Urbonaitė, pridurdama, kad neaišku, kodėl prezidentas prabilo būtent dabar.
„Tai yra klausimai, kurie turi būti užduoti prezidentui ir prezidentūrai, nes čia nėra paprastas pasakymas, kad kažkas nepatinka, čia – labai rimti kaltinimai.,“, – teigia ji, keldama klausimą, ką prezidentas nori pasiekti tokiu kalbėjimu, koks tokio kalbėjimo tikslas.
„Jeigu kalbėjimo tikslas yra reitingai, ko aš irgi negaliu atmesti, tai taip, galima galvoti, kad tai yra reitingų žaidimas, bet labai amoralus ir ne prezidento lygmens. Jeigu G. Nausėda galvoja, kad tokiu būdu artėja prie antrosios kadencijos, tuomet šią strategiją vertėtų labai gerai pergalvoti, nes ji gali tam tikru metu atsisukti prieš jį patį. Vertėtų kelti klausimą, ar prezidentas supranta savo funkcijas iki galo, ar supranta savo žodžio svorį“, – nurodo ji.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 790 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – 1 mln. 645 tūkstančiai.