Praėjusią savaitę pristatytas nekilnojamojo turto mokestis irgi turės poveikį elgsenai, tačiau ne tokį, koks yra projektuojamas apmokestinimo apologetų. Dažnai teigiama, kad šio mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką. Per daug nesigilinant gali atrodyti, kad tikrai taip bus, toks mokestis padės sumažinti sandorių apimtis, sulėtinti kainų augimo tempus, tačiau tai netiesa. Šis mokestis turi keletą esminių trūkumų, dėl to reikiamo vaidmens jis neatliks.
Nekilnojamojo turto mokesčio trūkumai
Pirmas mokesčio trūkumas yra jo netaiklumas. Itin svarbus nekilnojamojo turto rinkos ypatumas yra tas, kad didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikui, gal net visiems laikams ir keisti jo neketina, tad šių asmenų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas. Mokesčio šalininkai mano, kad versdami nekilnojamąjį turtą turinčius asmenis mokėti mokesčius jie paveiks jo dar neturinčių asmenų sprendimus, t. y. apmokestindama nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvaujančius, tačiau jį valdančius asmenis valstybė siekia paveikti jo neturinčius, tačiau artimiausioje ateityje įsigyti ketinančius asmenis. Mokesčiai tenka tiems asmenims, kurie nieko neketina daryti, kad būtų paveikti asmenys, kurie galbūt kažką ir ketina.
Antras projektuojamas poveikis rinkos dalyviams gali būti apčiuopiamas per vieną tikslinę grupę, kurią mokesčio kūrėjai norėtų juo paveikti. Tai nemažai nekilnojamojo turto objektų turintys asmenys, kurie gyvena iš jų nuomos. Mokesčio šalininkų manymu, jo įvedimas sumažins nekilnojamąjį turtą nuomos ar kokiais kitais tikslais ketinančių įsigyti asmenų skaičių. Noras gal ir pagrįstas, tačiau jam nelemta išsipildyti.
Kas apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu?
Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamos pirmenybės. Asmuo, kuris turi aiškiai išreikštą pirmenybę turėti būstą geresnėje vietoje, didesnio ploto ar naujesnės statybos, mokesčius mokės, o tas, kuris tokių pirmenybių neturi, kuriam svarbiau santaupos pinigine forma, jo nemokės. Pirmenybės gali būti apmokestinamos, jeigu jos yra žalingos ir kelia pavojų aplinkiniams. Tokios pirmenybės kaip rūkymas ar automobilių keliama cheminė tarša yra arba gali būti apmokestinimo objektu, tačiau būsto įsigijimas nėra žalinga pirmenybė. Būstas yra būtinoji prekė, tokia pat kaip maistas ar drabužiai, ir geresnio būsto turėjimas savo reikmėms neturėtų būti papildomo apmokestinimo objektu.
Būsto paklausa yra labai glaudžiai susijusi su asmeniniais žmogaus poreikiais. Nemenka dalis asmenų, kurie galėtų sau leisti geresnį būstą, to nedaro, nors pajamos jiems tai leidžia – tiesiog jų pirmenybių sąraše būstas neužima pirmos vietos. Ir nemenka dalis asmenų įsigyja aukštesnės vertės būstą nei kiti panašias pajamas gaunantys asmenys,
nes būstas jiems yra itin svarbus. Apmokestinimas, kuris nusitaikė į nekenksmingus aplinkiniams žmogaus prioritetus, yra ydingas iš esmės.
Ką nekilnojamojo turto mokestis sukurs?
Jis sukurs getus. Tai, kad mokesčiai iš pradžių nebus dideli, anaiptol nereiškia, kad jie tokie liks ir ateityje. Tiesą sakant, dabartiniame projekte numatytas apmokestinimas yra nesunkiai pakeliamas daugumai gyventojų, o tai reiškia, kad elgesio jis smarkiai nekeis. Kodėl gi tada jo vis vien nereikia? Todėl, kad mokesčiai bus maži tik iš pat pradžių. Vėliau tos savivaldybės, kurios norės suaktyvinti nekilnojamojo turto plėtrą geriausiuose rajonuose, advokataus, kad mokestis būtų peržiūrėtas ir „tinkamai“ nustatytas. Tada centro ir kitų gerųjų kvartalų nekilnojamojo turto mokestis bus keliamas iki tokio lygio, kad skurdžiau gyvenantiems asmenims jis bus nebepakeliamas. Taigi skurdžiau gyvenantys asmenys glausis tuose kvartaluose, kur mokestis bus mažas, o geresnius kvartalus galės sau leisti tik labiau pasiturintys asmenys. Tai neįvyks iš karto, tai neįvyks per metus, bet per dešimt metų šie pokyčiai pasidarys matomi ir tai nebus geri pokyčiai.
Ekonominė politika gali kai ką sukurti, o kai ką ir išspręsti. Nekilnojamojo turto mokestis gali sukurti getus, tačiau jis jokios problemos neišspręs. Ko tada reikia Lietuvai, kalbant apie mokesčius? Tam tikrų mokesčių reikia, pavyzdžiui, reikalingas mokestis, kuris leistų kaupti būsto renovacijos fondą, tada pati renovacija vyktų daug didesniais tempais nei dabar. Taip pat reikalingas automobilių taršos mokestis, kuris pakeistų asmenų elgesį perkant transporto priemonę ir ją vairuojant, kai ne laikas iki 100 km/h būtų pagrindinis kriterijus, o emisijos. Tokie mokesčiai nesukurtų nieko, tačiau garantuotų problemų sprendimą ir paralelines įplaukas į biudžetą. Tokie mokesčiai yra reikalingi, o štai nekilnojamojo turto mokestis nereikalingas.
Komentaro autorius Algirdas Bartkus, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas
