„Pasibaigus paramos Ukrainai grupės Ramšteine susitikimui, pagrindinė žinia, nuskambėjusi viešai per pasaulio žiniasklaida buvo ta, jog Vokietija ne tik nesutiko duoti savo tankų, bet ir nedavė tokio leidimo lenkams.
Liūdniausia, kad net JAV kariuomenės vadai šiais metais nemato realių galimybių Ukrainos proveržiui. Kitaip tariant, visi parama Ukrainai šiuo metu skirta tam, kad atsilaikyti prognozuojamam Rusijos puolimui pavasarį. Duodama pakankamai, kad nepralaimėti, bet nepakankamai, kad išlaisvinti teritorijas su kiek galima mažesniu aukų skaičiumi.
Tam reikės naujos kokybės puolamosios galios, kurios vokiečių socdemai bijo kaip velnias kryžiaus, nes bijo Kremliaus pralaimėjimo.
Ukrainos kariuomenės vadas prašo 300 Leopardų (tankų „Leopard“ – red. past.), kad galima būtų pradėti vykdyti kontrpuolimo operacijas.
Kai naujasis Vokietijos gynybos ministras teisinosi, kad jam reikia tankų apskaitos, kažkas iš kariuomenės nutekino tokios revizijos rezultatus. Pagal Spiegel skelbiamą bundesvero Leopardų sąrašą, apskaitoje yra 312 įvairių modifikacijų Leopardų, iš kurių funkcionuojantys yra 212, iš kurių 19 galėtų būti perduoti Ukrainai. 19! Tokia šiandien yra reali Vokietijos kariuomenės situacija. Pavyzdžiui, Graikija turi apie 350 Leopardų, Ispanija – apie 320 , Lenkija – apie 240, Švedija Suomija- maždaug po 100“, – teigiama diplomato įraše.
A. Januška pabrėžia, kad ne Vokietija, o JAV yra Lietuvos ir visos Europos saugumo garantas.
„Nors Vokietija savo energetinės priklausomybės klaidas taiso labai efektyviai, Vokietijos socdemai savo ostpolitik (Europos stabilumas bet kokia kaina, nuolaidžiaujant SSSR, tame tarpe ir Vidurio ir rytų Europos laisvės ir nepriklausomybės sąskaita), mąstymo liekanomis laiko įkaitais visą Europą ir Ukrainą.
Vokietija saugumo prasme yra vartotojas, objektas, kaip ir Lietuva. Vienintelis realus saugumo kūrimo subjektas yra JAV. JAV yra pagrindinis ir svarbiausias Vokietijos (ir Europos ir Lietuvos) saugumo garantas dabar ir bus dar ilgai.“
Anot diplomato, Vokietijos, ypač jų kairiųjų, pažiūros greitai nepasikeis.
„Dauguma vokiečių iš esmės pasiruošę taikai už ne savo teritorijas. Gerai, kad bent Vokietijos spauda yra kritiška tokiam požiūriui.
Ukraina, kaip ir Lietuva nelabai turi laiko laukti tų pasikeitimų. Su prisirišimu prie brigados, kaip vienintelio rimto atgrasymo šaltinio, Lietuva pateko į Vokietijos kolektyvinės sąmonės, kaltės prieš Rusiją, ostpolitik liekanų geopolitinius spąstus“, – rašo A. Januška.
Tačiau ištrūkti iš spąstų, anot signataro, yra būdas. Tik tam reikia tvirtos Lietuvos pozicijos.
„Išeitis iš tų spąstų tėra viena – siekti, kad brigada būtų Lietuvoje, bet neapsiriboti tuo, nepasikliauti vien Vokietija, nesiremti „suvaldytais lūkesčiais“, o aktyviai dalyvauti platesnėje rytų Europos saugumo užtikrinimo architektūroje prieš Rusiją, o ne kartu su Rusija. Kartu su JAV, Lenkija, Ukraina. Siekti pastovių ar rotacinių oro gynybos pajėgų, esminių pastovių ar rotacinių jūros gynybos pajėgumų Baltijos jūroje.
Vokietijos mes vieni nepakeisim. Bet tai nereiškia, kad mums reikia nustoti kalbėtis, kad kalbėjimas nieko nekeičia. Mums nereiktų prarasti kritinio mąstymo. Žiūrėti plačiau, tęsti viešas diskusijas apie Rusijos atgrasymo variantus ir veikti“, – teigia A. Januška.
Diplomatas priduria, kad Lietuva NATO kariuomenės dislokavimui turi pasiruošti anksčiau nei numatyta.
„G. Nausėdos teigimu (po Ramšteino), kiekvienos šalies pagal galimybes teikiama pagalba „yra kelias sutrumpinti šitą karą ir kelias greičiau pasiekti pergalę“. „Pagal galimybes kelias“, kai jau beveik metus vyksta karas, kai sunaikinta beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, dešimtys tūkstančių žuvusių ukrainiečių, kai apie 16 mln. ukrainiečių paliko savo namus, kai beveik pusė ukrainiečių negali ir negalės išgyventi be humanitarinės pagalbos.
Tuo Ukraina mums duoda laiko, bet gyvename šalia ugnikalnio, bet kada galinčio išsiveržti, tad ir duodamą laiką reiktų branginti. Kitaip planuoti gynybos planų baigimą, ir infrastruktūrą NATO kariuomenei Lietuvoje paruošti anksčiau, ne po 2025 metų, niekur neskubant. Per kiek laiko pastatėme tvorą Baltarusijos pasienyje Kai norime, galime.
Vokietija turi laiko, mes neturime“, – sako signataras.
