Taip jis kalbėjo Seime surengtoje Žaliųjų savivaldybių konferencijoje.
„Transporto arba susisiekimo sektorius yra plati ir daugeliui žmonių aktuali sritis. Kai atkeliauju į savivaldybes, pirmiausia, kalbame apie kelius, bet kalbant apie žaliąją transformaciją, ką visi galime ir turime padaryti, kad transporto sektorius mažiau terštų aplinką“, – sakė M. Skuodis.
Susisiekimo ministro teigimu, transporto sektorius atsakingas už maždaug trečdalį visų Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).
Transporto parkas pasikeis neatpažįstamai
„Absoliuti dauguma taršos yra kelių transporto sektoriuje. Mes neturime daug taršos geležinkeliuose, laivuose ar aviacijoje, lyginant su kitomis šalimis. Didžioji liūto dalis – lengvosios transporto priemonės, kurios Lietuvoje dominuoja. Lietuviai mėgsta automobilius, kiekviena šeima turi daugiau nei po vieną automobilį ir dėl to turime visas pasekmes“, – pasakojo M. Skuodis.
Pasak jo, Lietuvoje yra apie 15 tūkst. transporto priemonių, kurios varomos alternatyviais degalais. 2023 m. Lietuvoje registruota kiek daugiau, nei 14 tūkst. elektra varomų transporto priemonių, 587 varomos gamtinėmis biodujomis ir viena transporto priemonė, kuri varoma vandeniliu.
Tik 0,8 proc. viso šalies lengvųjų automobilių parko sudaro transporto priemonės, kurios yra varomos alternatyviais degalais.
Tačiau Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad per artimiausius septynerius metus šių automobilių skaičius, jei norima pasiekti išsikeltus taršos mažinimo tikslus, turi būti 20 proc.
Numatoma, kad iki 2030 m. lengvųjų automobilių parką turi sudaryti daugiau nei 240 tūkst. elektromobilių, daugiau nei 2 tūkst. vandeniliu varomų automobilių ir daugiau nei 15 tūkst. varomų dujomis.
Pasiekti šiems tikslams bus skiriama daugiau nei 99 mln. eurų.
Bus kur pasikrauti
M. Skuodis teigė, kad viena pagrindinių problemų su elektromobiliai šalia kainos, kuri, ministro tvirtinimu, anksčiau ar vėliau susilygins su tradicinių automobilių, yra įkrovimo stotelės.
Susisiekimo ministerija kartu su savivaldybėmis yra parengusi žemėlapį, kur yra pavaizduotos planuojamos įkrovimo stotelės.
„Tikslai yra tokie, kad mes turėtume padidinti pakankamai radikaliai tą infrastruktūrą“, – tikino M. Skuodis.
Susisiekimo ministerijos skaičiavimai, iki 2030 m. šalyje turi būti 6 tūkst. lengviesiems automobiliams skirtų įkrovimų stotelių (dabar jų yra 860), viešajam transportui – 50 (dabar – 3), sunkiajam krovininiam transportui – 300 (dabar nėra nė vienos).
Per artimiausius septynerius metus Lietuvoje turėtų atsirasti ir 10 vandenilio papildymo punktų, kurių šiuo metu išvis nėra, ir 30 biodujų papildymo punktų, kurių šiuo metu šalyje yra tris kartus mažiau.
Ministro tikinimu, tokios alternatyvių degalų stotelės atsiras tiek miestuose ir miesteliuose, tiek prie magistralinių kelių.
Įkrovimo punktų plėtrai bus skiriama daugiau nei 98 mln. eurų. Susisiekimo ministro teigimu, nuo 2029 m. nebus galima registruoti naujų, ne alternatyviais degalais varomų transporto priemonių.
Daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų
Kitas būdas mažinti transporto taršą – gerinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą. M. Skuodis pabrėžia, kad tam Europoje skiriamas didžiulis dėmesys.
„Matome, kad iki 2030 metų galime miestuose ir šalia valstybinės reikšmės kelių turėti apie tūkstantį kilometrų papildomų takų, kurie išspręs labai daug kliūčių, kai vienoje vietoje gabaliukas yra, kitoje vietoje gabaliukas yra, o jungties nėra. Šiuo metu mes fokusuojamės į jungtis, kas leidžia žmonėms judėti dviračiais ir pėsčiomis“, – pasakojo M. Skuodis.
Tam bus skiriama daugiau nei 100 mln. eurų.
Plėsis ir alternatyviais degalais varomo viešojo transporto priemonių parkas. Šiuo metu jame – 763 transporto priemonės, iki 2030 m. tikimasi pasiekti, kad parką sudarytų daugiau nei 3 tūkst. tokio tipo priemonių. Tam ketinama atriekti virš 220 mln. eurų.
Apibendrindamas M. Skuodis teigė, kad Lietuvos tikslas iki 2030 m. yra sumažinti ŠESD kiekį 14 proc., lyginant su 2005 m. duomenimis.
Nei Bmw nei mercedes koncernai net nesiruosia atsisakyti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, dabartiniai elektriniai automobiliai nunyks kol neatsiras kieto tipo akumulatoriai, su kuriais be pakrovimo automobilis nuvaziuotu 1200-1500km. Dabartiniai tai padityciojimas: deklaruoja nuvaziuojama atstuma 400 km, realiai toks nuvaziuoja apie 200 km, o ziema apie 140km. Kokiu idiotu reikia buti, kad toki pirkti?