Vis dėlto, vėliau ji prisipažino, kad su nukentėjusiuoju buvo tik dviese. Kilus konfliktui ji pagriebė peilį ir kelis kartus dūrė juo savo aukai į krūtinę. G. Madeckaitė teigė pamenanti tik pirmuosius smūgius peiliu, o kas vyko vėliau jau neprisimenanti.
Dėl nužudymo G. Madeckaitę iš pradžių nuteisė Kauno apygardos teismas. Po pateikto skundo savo žodį tarė ir Lietuvos apeliacinis teismas. Abiem atvejais moteris buvo pripažinta kalta. Jos prašymas sušvelninti bausmę – atmestas.
Byloje nukentėjusiuoju pripažintas nužudytojo brolis. Iš nuteistosios vyrui teismas priteisė 20 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Žiaurus poelgis
Bylos duomenimis, ne kartą dėl vagysčių anksčiau teista G. Madeckaitė 2019 m. gegužės 9 d. privataus namo teritorijoje subadė pažįstamą žmogų.
Moteris buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Tarp jos ir A. P. kilus konfliktui, moteris tyčia kartą nenustatytu daiktu trenkė nukentėjusiajam į nosį. Vyras po smūgio nugriuvo.
Tada moteris aštriu daiktu mažiausiai 72 kartus dūrė nukentėjusiajam į galvą, kaklą, plaštakas bei dešinę blauzdą. Dėl padarytų sužalojimų prasidėjo išorinis ir vidinis kraujavimas.
A. P. netrukus įvykio vietoje mirė. Ekspertai patvirtino, kad A. P. mirė kęsdamas dideles fizines kančias bei skausmą.
Įvertinus surinktus įrodymus, teismui nekilo abejonių dėl G. Madeckaitės kaltės. Įprastai už nužudymą Lietuvoje atsiperkama iki 10 metų įkalinimo bausmėmis, tačiau šįkart, dėl itin žiauraus nusikaltimo, moteris nuteista net 15 metų bausme.
Kaip jau minėta, nužudytojo broliui iš G. Madeckaitės priteista 20 tūkst. neturtinės žalos atlyginimas. Žudikė taip pat įpareigota sumokėti 1205 eurų turtinę žalą.
Prisiminė konflikto akimirką
G. Madeckaitė teisme visiškai pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ji pasakojo, kad A. P. pažinojo, vyras buvo jos buvusio vyro dėdė.
Tą dieną A. P. atėjo į vieno asmens sodybą, kur tuo metu buvo ir G. Madeckaitė, ir pakvietė ją padėti padėlioti malkas. Moteris sutiko.
Apie 11 val. su juo nuėjo iki sodybos, kurioje jis gyvena, ten tvarkėsi, dirbo. Atvažiavo tos sodybos šeimininkas, jis atvežė taukų, alkoholio.
Pietavo pavėsinėje, kurioje ir įvyko įvykis, ten gėrė „valstybinę“ degtinę ir stiprų alų 7,5 laipsnio, bet tuo metu išgėrė nedaug, nes sodyboje buvo ir šeimininkas.
Po kelių valandų, šeimininkui išvykus, G. Madeckaitė ir A. P. liko dviese. Jie dar šiek tiek padirbėjo ir nuėjo toliau gerti.
Moteris prisipažino, kad anksčiau su A. P. yra turėjusi konfliktų, bet jie pasibaigdavo tik apsistumdymais.
Ta diena buvo labai šilta, todėl ji sugalvojo išsimaudyti. Grįžusi į pavėsinę paslydo, dešine ranka užkabino ant suolo pastatytą įstiklintą paveikslą, šis krito ir sudužo.
Esą A. P. dėl to labai supyko, pradėjo ant jos rėkti, keikė visokiais žodžiais. Konfliktui įsisiūbavus, moteris teigė pamačiusi A. P. rankose laikomą peilį.
Moteris pripažino, kad tuo metu buvo labai įsiutusi, pyko. Ji atėmė iš jo peilį ir dūrė vyrui. Tiesa, kiek kartų dūrė, nepamena.
G. Madeckaitė pasakojo, kad pamena, jog dūrė 4-5 kartus į krūtinę, pirmus smūgius sudavė, kai jis stovėjo, tačiau toliau viskas aptemo.
Atsitokėjusi ji peilį numetė kažkur pavėsinėje. G. Madeckaitė teigė, kad bandė gaivinti savo auką. Buvo labai daug kraujo. Ji ieškojo telefono, bet nerado. Teigė, kad norėjo kviesti pagalbą.
Vėliau moteris visa kruvina išbėgo į kelią, sustabdė važiuojantį automobilį, kuriuo važiavo vairavimo instruktorius, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau pati į įvykio vietą negrįžo, nors instruktorius jai liepė laukti greitosios prie kelio.
Ji nuėjo pas pažįstamą į namus ir jam pasakė kažką panašaus į „nužudžiau A. P.“. G. Madeckaitė nusiprausė, sudėjo visus drabužius ir persirengusi laukė policijos. Kad A. P. mirė, sužinojo būdama policijos komisariate.
Kai jai pasakė, kad buvo suduoti 72 smūgiai, moteris negalėjo tuo patikėti. Ji teigė, kad kaltės nepripažino iš karto, du mėnesius tylėjo, nes negalėjo suvokti, kad nužudė žmogų. Jai buvo nustatytas 1,78 promilės girtumo, bet ir blaiva būtų taip pat pasielgusi, įtakos alkoholis neturėjo.
G. Madeckaitė aiškino, kad nepagalvojo, jog duriant peiliu gali nužudyti žmogų, nes buvo „persiutusi“. Paaiškėjo, kad anksčiau buvo peiliu sužalojusi žmogų. Tiesa, tada viskas baigėsi laimingai.
Neteko brolio
Nužudytojo brolis Č. P. teisme pasakojo, kad G. Madeckaitę teko matyti pas brolį A. P. ir jo draugą. Įvykio dieną apie 18 val. paskambino sodybos šeimininkas ir pasakė nuvažiuoti į jo sodybą, nes ten yra greitosios. Taip jis sužinojo, kad jo brolis – nužudytas.
A. P. buvo jo brolis dvynys, jis gyveno sodyboje pas šeimininką, nes su šeima išsiskyrė, o tas žmogus paprašė prižiūrėti sodybą, ūkį. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, bet dažnai pas jį ateidavo, kartu švęsdavo šventes.
Pavartojęs alkoholio, brolis nebuvo piktybinis, todėl Č. P. netiki, kad jis galėjo keikti moterį, nes buvo labai gero charakterio, neblaivus netapdavo agresyviu.
Anot jo, santykiai su broliu buvo geri, nebuvo pykčio. Dėl brolio mirties patyrė šoką, kelias paras nemiegojo. Č. P. patvirtino, kad G. Madeckaitė iki teismo posėdžio jo net neatsiprašė.
