G. Nausėda pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą.
„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – pranešime spaudai teigė prezidentas.
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad bendras pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiesiems, ieškantiesiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovojant su pandemija.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžetas leis didinti pensijas – vidutinė senjorų senatvės pensija kitąmet augs nuo 377 iki 415 eurų.
„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda teigiamu pokyčiu pavadino ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus.
Jis atkreipė dėmesį, jog 2021 metų biudžete numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 procentų. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.
Vis dėlto, pasak prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių.
„Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP.
„Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių prezidento įvardytų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Seimas 2021 metų valstybės biudžetą priėmė prieš savaitę. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pakoreguotas biudžeto projektas skaidriau atspindi tikrąją situaciją, biudžeto skylės didinimas yra trumpalaikis ir neišvengiamas. Opozicija sako, kad deficitas didinamas nepagrįstai, spartus skolos augimas ilgainiui gali branginti valstybės skolinimąsi, o planai peržiūrėti ekonomikos skatinimo priemonių planą gali sukliudyti pasinaudoti ES investicijų fondu.
Priimant biudžetą prieštaringų vertinimų sulaukė parlamentarų sprendimas prieš Vyriausybės valią pusantro milijono eurų padidinti Seimo kanceliarijos biudžetą.
2021-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas
Seimas priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.
Pensininkai
Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus – atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet. Maksimalus pensijos priemokos, kuri mokama pačių mažiausių pensijų gavėjams, dydis kitąmet augs 3 eurais iki 260 eurų.
Valdantieji taip pat žada nuo kitų metų liepos pradėti mokėti 28 eurų vienišų asmenų pensijas. Ją gautų visi vieniši asmenys, nesvarbu, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos. Kol kas sprendimai dėl išmokos nėra priimti, nenumatytos ir lėšos jos mokėjimui.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Švietimo darbuotojai
Rugsėjį padidinti mokytojų atlyginimai nuo sausio nekils. Mažiausiai uždirbančių daželių auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių atlyginimai vidutiniškai nuo sausio didės 13 procentų. Švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis nuo rugsėjo 1-osios vidutiniškai augs penktadaliu, apie 4 proc. didės ir švietimo įstaigų bibliotekininkų algos.
Nuo sausio panaikinus vadinamąsias atlyginimų koeficientų „žirkles“, priklausomai nuo dabartinių koeficientų, didės dalies mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui, taip pat skyrių vedėjų darbo užmokestis.
Pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai nuo sausio bus prilyginti 2-4 metų doktorantų paramai ir vidutiniškai augs 234 eurais „į rankas“ – šių mokslininkų alga į rankas vidutiniškai sudarys 880 eurų.
Tarnautojai
Valstybės tarnautojams darbo užmokestis kitais metais šiek tiek padidės, nes nuo 176 iki 177 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.
Tai valstybės tarnautojų pareiginę algą, priklausomai nuo pareigybės grupės, vidutiniškai padidins nuo 6 eurų specialistams iki 16 eurų įstaigų vadovams.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 metais vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 1052 eurus, 2020 metais už 11 mėnesių – 1165 eurus.
Kitais metais jis vidutiniškai sieks 1172 eurus, jeigu tarnautojai gaus tokius pačius priedus ir priemokas, kokius gavo šiemet.
Statutiniai pareigūnai
Kitąmet daugiausia turėtų kilti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų algos. Visų grandžių ugniagesiams atlyginimas turėtų vidutiniškai augti 109 eurais ir siekti 1018 eurų „į rankas“.
Taip pat daugiau turėtų uždirbti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei policijos pareigūnai. Visų grandžių pasieniečių algos turėtų didėti 53 eurais ir siekti 1018 eurų „į rankas“, visų grandžių policininkų atlyginimai turėtų kilti 46 eurais iki 1107 eurų į „rankas“.
Įvertinus bazinio dydžio algos didėjimą nuo 176 iki 177 eurų, nežymiai turėtų kilti ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų algos (FNTT). FNTT pareigūnų atlyginimai turėtų vidutiniškai kilti 13 eurų iki 1420 eurų „į rankas“, VST – devyniais eurais iki 1012 eurų „į rankas“.
Valstybės vadovai
Prezidento Gitano Nausėdos alga neatskaičius mokesčių kitais metais bus 9680 eurų, į rankas šalies vadovas gaus 5623 eurus.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2784 eurus, o premjerės Ingridos Šimonytės – 3021,91 eurų „į rankas“.
Tėvai
Nuo sausio universali vaiko išmoka augs nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – nuo dabartinių 100 iki 111 eurų.
Universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.
Šios išmokos šalininkai pabrėžia, kad ji padėjo sumažinti vaikų skurdo lygį, kritikai teigia, kad „vaiko pinigus“ gauna ir pasiturinčios šeimos, kurioms parama nereikalinga.
Naujoji centro dešinės Vyriausybė žada tęsti universalių vaiko pinigų mokėjimą, tačiau pripažįsta, kad jos sparčiai nebeaugs. Valdantieji taip pat ketina svarstyti galimybę papildomą paramą šeimoms taikyti kaip mokestinę lengvatą.
Verslininkai
Verslas naujuosius metus pasitinka su rizika dėl pandemijos poveikio. Daugiausia bankrotų gali ištikti verslą viešbučių ir maitinimo sektoriuje, rizikų yra transporto ir meninės veiklos srityse. Biudžete yra numatyta papildomų lėšų nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, tačiau verslas taip pat laukia tikslinių subsidijų.
Minimali mėnesinė alga Lietuvoje 2021 metais turėtų siekti 642 eurus ir būti 35 eurais didesnė nei šiemet. Lietuvos verslo konfederacija ragino kol kas nekelti minimalios algos, nes tai gali per didele našta smulkiems verslams regionuose.
„Sodros“ įmokos kitąmet nebus mokamos už pajamas, viršijančias 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (šiemet – 84 VDU). Kitų esminių mokestinių pakeitimų nenumatoma.
