Politikos antropologas, mokslų daktaras Arvydas Grišinas kartu su kolegomis Ainiumi Lašu ir Ignu Kalpoku atliko „Informacinio pažeidžiamumo Lietuvoje“ tyrimą, kuris parodė, kad žmonės patiki sąmokslo teorijomis nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo ar pajamų. Sąmokslo teorijomis gali pasiduoti tie, kurie tiki ir ezoterika: horoskopais, ekstrasensorika ir pranašiškais sapnais.
„Mūsų tyrimas rodo, kad žmones, linkstančius kliautis sąmokslo teorijomis, geriau apibūdina ne demografiniai, ekonominiai, socialiniai rodikliai (amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ar pan.), o pasaulėžiūros, psichologiniai veiksniai.
Mūsų apklausoje pateiktiems konspiraciniams teiginiams labiau linkę pritarti tie, kas yra linkę nepasitikėti valdžios, tarptautinėmis institucijomis, kariuomene. Taip pat tie, kas linkę tikėti ezoterika (horoskopais, ekstrasensorika, pranašiškais sapnais ir pan.), kas teigiamai vertina sovietų okupacinį ir neigiamai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Psichologine prasme, tai – žmonės, su nerimu žvelgiantys į ateitį, gyvenimą laikantys nenuspėjamu, grėsmingu, nestabiliu. Žodžiu, svarbesnės yra ne faktinės žmogaus savybės, o būtent požiūrio į pasaulį klausimas“, – teigia A. Grišinas.
Kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis?
Anot A. Grišino, priežastys gali būti kelios: viena jų, kad žmonės pasaulyje vykstantiems procesams ieško tokių pačių paaiškinimų, taip pat tyrėjai sutaria, jog sąmokslinis mąstymas yra tam tikra kognityvinės savigynos forma.
„Priežastingumo Lietuvos atveju mes netyrėme, todėl atsakydamas galiu remtis tiktai savo interpretacija bei bendrai literatūroje aptinkamais aiškinimais. Vienas iš tokių aiškinimų, turintis sąsajų ir su mūsų tyrimo rezultatais, yra žmonių poreikis aiškių, suprantamų atsakymų susiduriant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis – taip vadinamas kognityvinio uždarumo poreikis. Sąmokslo teorija, teigianti, jog yra kažkokių piktavalių galingųjų susitarimas, nulėmęs krizę, su kuria žmogus susiduria, pasiūlo tokį supaprastintą paaiškinimą.
Kiti tyrimai rodo, jog „dideliems" pasaulyje vykstantiems procesams žmonės yra linkę ieškoti „didelių" paaiškinimų. Tai yra, jeigu mus ištiko globali pandemija, tai, matyt, yra ir globalaus masto priežastis, kuri ją sukėlė. Taip, žinoma, neprivalo būti, bet sąmokslo teorijos pasiūlo kai kuriems žmonėms priimtinesnius paaiškinimus.
Galiausiai daug tyrėjų sutaria, jog sąmokslinis mąstymas yra tam tikra kognityvinės savigynos forma. Mąstydamas, jog kiti prieš jį kuria sąmokslą, žmogus lyg apsidraudžia. Tokia mintis taip pat padeda, kad ir fiktyviai, lokalizuoti grėsmę, sukurti įspūdį, jog galima imtis adekvačių priemonių. Radęs savo sunkumų ar ištikusios krizės kad ir įsivaizduojamą priežastį, žmogus nebesijaučia pasimetęs, jaučia didesnę situacijos kontrolę. Galų gale, juk sąmokslai kartais išties nutinka, žmonės išties kartais susimoko vieni prieš kitus – to irgi negalima atmesti“, – sako jis.
Socialiniai tinklai puiki terpė plisti sąmokslo teorijoms arba susimokyti prieš tam tikrus pasaulyje ar šalyje vykstančius dėsnius. Pastaruoju metu gausu komentarų, kad žmonių mirtis lemia skiepai nuo COVID-19. Kodėl žmonės imasi tokių paskalų? A. Grišinas sako, kad tokiu būdu jie jaučiasi labiau kontroliuojantys situaciją, žinantys, kas vyksta. Jis priduria, kad sąmokslo teorijos, tam tikra prasme, formuoja ir bendruomenes.
„Tikriausiai reikėtų klausti tų žmonių, bet remiantis tuo, kas pasakyta anksčiau, galima būtų manyti, jog tokiu būdu jie jaučiasi labiau kontroliuojantys situaciją, žinantys, kas neva vyksta iš tikro. Galima įsivaizduoti ir tokį scenarijų, kur pandemijos grėsmei dėl tų pačių skiepų atslūgus, nesinori pripažinti klydus ir mėginama ieškoti naujų sąmokslo teorijos siužeto vingių – šiuo siužetu juk remiasi ir kai kurių politinių jėgų iškilimas pastaraisiais metais.
Sąmokslo teorijos, tam tikra prasme, formuoja ir bendruomenes: žmonės buriasi į pasipiktinusiųjų grupes, randa bendraminčių, nesijaučia vieniši, bejėgiai. Krizei išblėsus tas atrastas bendrumas turi būti kažkokiais būdais palaikomas. Žinoma, sąmokslo teorijų pagrindu kuriamos bendruomenės yra ydingas visuomenei procesas, bet jis taip pat mums leidžia pamatyti ir kitą visuomenėje glūdinčią problemą – žmonių vienišumo, bejėgiškumo, nerimastingumo temas“, – dalinosi mintimis politikos antropologas.
Skirtingomis sąmokslo teorijomis Lietuvoje linkę tikėti beveik puse gyventojų, tokie skaičiai nustebino ir tyrimą atlikusius mokslininkus. A. Grišinas sako, kad reikia pastebėti, jog lietuviai yra linkę palaikyti konspiracinius teiginius apie tai, koks pasaulis yra, o ne tuos, kurie kalba apie konkrečius sąmokslus. Jo manymu, tai atspindi pačių žmonių pasaulio matymą, o sąmokslas su tuo tik koreliuoja.
„Taip, šio mūsų tyrimo rezultatai mus ir pačius kiek nustebino. Reikia pastebėti, jog Lietuvos žmonės yra labiau linkę palaikyti bendresnio pobūdžio konspiracinius teiginius apie tai, koks pasaulis „iš tikrųjų" yra, o ne tuos, kurie kalba apie konkrečius sąmokslus.
Pavyzdžiui, teiginys „Iš tikro visa politika yra lėlių teatras, kur viskas tampoma už virvučių", buvo maždaug tris kartus populiaresnis už teiginį „JAV ir kitos Vakarų valstybės tikslingai siekia trečiojo pasaulinio karo pradžios". Deja, pastarasis teiginys vistiek susilaukė maždaug 20 proc. palaikymo, o apklausa daryta prieš pilno masto Rusijos karo Ukrainoje pradžią.
Taigi, galėtume interpretuoti, jog Lietuvos gyventojų palaikymo susilaukia ypač tie teiginiai, kurie konstruoja pesimistinį, bejėgišką, distopinį (nepageidaujamą arba gąsdinantį, priešingą utopijai – aut. past.) pasaulio vaizdinį. Mano interpretacija būtų, kad tai tam tikra prasme atspindi pačių apklaustųjų pasaulio matymą, o sąmokslo tema tiesiog su tuo koreliuoja“, – sakė jis.
Ekonominė padėtis ir pandemija paaštrino distopinį mąstymą – ypač neigiamą ir beviltišką požiūrį į ateitį. Kaip šiame kontekste varijuoja sąmokslo teorijos? Tiki, nes viskas beviltiška?
„Norėčiau tik dar kartelį pabrėžti, kad tyrimas parodė, jog yra daug svarbiau, ne tai, koks pasaulis iš tikrųjų yra, o tai, kokį lietuviai jį linkę matyti. Lietuvos ekonominė padėtis anaip tol nėra bloga ir yra kur kas geresnė, nei prieš dešimt metų, o ką jau kalbėti apie dar anksčiau – apie tai byloja viešai prieinama statistika. Bet užtenka ir „primesti", kiek pinigų atostogoms į šiltus kraštus vidutinis lietuvis sau leidžia dabar ir kokiais 2000-aisiais metais, – viskas pasidaro aišku.
Tačiau daugelis žmonių taip nesijaučia. Žmogaus psichologinės savisaugos mechanizmai taip jau sudėti, kad prie gero mes priprantame lengvai ir esame gerokai atidesni sunkumams, skriaudoms ir neigiamai informacijai. Mūsų tyrimas irgi atskleidė, jog sąmokslo teorijomis labiau kliaujasi ne tie, kurių ekonominė situacija yra objektyviai prastesnė, o tie, kurie savo ekonominę situaciją prasčiau vertina. Tad čia reikalingas tam tikras sąmoningumas.
Sąmokslo teorijos pateikia lengvą, paprastą ir visur pritaikomą paaiškinimą, kodėl aš nesijaučiu laimingas. Tačiau visų šunų sukorimas ant slaptų, nesuvaldomų jėgų yra ir atsakomybės vengimo strategija. Juk jei valdžia kalta, tai aš kaip ir nieko dėl savo laimės neprivalau daryti. Taip formuojama ir išnaudojama patogi aukos tapatybė, imama įsivaizduoti, jog valdžia, pasaulis, kiti tau yra kažką skolingi, kad nesi pajėgus sukontroliuoti savo gyvenimo aplinkybių. Tai savo ruožtu veda į distopinį mąstymą ir užburtas ratas sukasi iš naujo“, – komentavo A. Grišinas.
Pas mus sako ką reikia sakyti
Jokios laisvės