Šis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kaip BNS sakė teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė, šias bylas privalu išnagrinėti per itin trumpą dviejų mėnesių terminą, todėl, užplūdus migrantų skundams, gali nukentėti kiti procesai.
„Jeigu bent kas penktas asmuo skųstų jam nepalankų sprendimą, tų bylų skaičius labai ženkliai išaugtų ir teismui, matyt, kiltų iššūkis, kaip tvarkytis su tuo išaugusiu darbo krūviu. Kitos bylos, kiti teisminiai santykiai, kiti ginčai – gali jų sprendimas užtrukti ir nukentėti“, – sakė teismo pirmininkė.
Kol kas šio teismo skundai, susiję su dabartiniu migrantų antplūdžiu, dar nėra pasiekę – prognozuojama, kad jų srautas suintensyvės liepos pabaigoje. Vis dėlto jau matomas augimas: pernai tokių bylų buvo per 150, šiemet – jau per 80.
„Tie du mėnesiai ir taip jau yra kritinis, labai trumpas laikas, įskaitant teismo pajėgumą“, – apie laukiančius iššūkius kalbėjo teismo vadovė.
Siūlytų keisti įstatymus
Pasak J. Malijauskienės, teismas savo ruožtu procesų paspartinti neturi galimybių: juos griežtai reglamentuoja ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai teisės aktai, kurių privalu laikytis sprendžiant dėl pabėgėlio statuso. Todėl norint spręsti situaciją reikėtų priimti įstatymų pataisas, kurios leistų suefektyvinti procesą.
Teismo pirmininkės vertinimu, galėtų būti svarstoma sistema, leidžianti Migracijos departamentui kuo anksčiau atskirti akivaizdžius ekonominius migrantus nuo sudėtingesnių atvejų,
„Galbūt galima rasti kažkokį pagreitinto proceso variantą jų sistemoje, greičiau priimti sprendimą ir galbūt tai būtų paprastesnė forma be didelės dokumentų analizės“, – svarstė ji.
Ir nors migrantai vis dar galėtų skųsti nepalankius jiems sprendimus, tai galėtų supaprastinti ir teismo darbą juos patikrinant.
Pasak J. Malijauskienės, Migracijos departamento sprendimus administracinis teismas pakeičia nedažnai: 80-85 proc. atvejų būna patvirtinami departamento sprendimai. Tiesa, vėliau jie dar gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Būna atvejų, kai byla grąžinama departamentui tirti iš naujo.
„Dauguma atvejų pareiškėjų skundai yra atmetami, Migracijos departamentas teisingai identifikuoja pabėgėlio statuso pagrįstumą“, – sakė teismo vadovė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ribojama, kiek kartų migrantas gali pakartotinai kreiptis dėl savo statuso – ši tvarka, pasak jos, taip pat turėtų būti persvarstyta.
Suinteresuoti likti kuo ilgiau
Pasak teismo pirmininkės, stengiamasi šiuos skundus išnagrinėti per vieną teismo posėdį, tačiau kadangi dalis migrantų yra suinteresuoti Lietuvoje likti kuo ilgiau, tai ne visada įmanoma.
„Patys pabėgėliai ne visada būna suinteresuoti, kad ta byla vyktų, tai atsiranda įvairių priežasčių: yra buvę atvejų, kad jie prašo pakeisti vieną ar kitą vertėją, nes jie nesupranta tos kalbos retesnės dialekto, yra iš kito regiono ir vien tai tampa teismo atidėjimo priežastimi. Ir kartais jie, teisėjų vertinimu, papiktnaudžiauja šiek tiek savo išskirtine procesine padėtimi“, – kalbėjo J. Malijauskienė.
Taip pat migrantai prašo duoti jiems laiko pateikti papildomus įrodymus, nors dažnu atveju nepateikiama nieko itin naujo ar reikšmingo bylai.
Didelis iššūkis yra vertėjų klausimas: teismui trūksta lėšų brangiam vertimui iš retos kalbos apmokėti. Kartais reikia dviejų vertėjų – iš retos kalbos į anglų, o iš šios – į lietuvių.
Į Lietuvą iš Baltarusijos šiemet jau pateko daugiau nei 1,2 tūkst. nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugusi nelegali migracija yra Lietuvai kerštaujančio Baltarusijos režimo hibridinė ataka.
