NKSC Kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė Aira Gecevičiūtė pabrėžia, kad įgytos žinios, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, yra itin naudingos skaitmeniniame pasaulyje. Dėl to svarbu nebijoti, susipažinti su galimomis kibernetinėmis grėsmėmis ir išmokti būdų, kaip jų išvengti.
Šiuolaikinio senjoro santykis su technologijomis
Anot NKSC specialistės, nupiešti tipinio senjoro paveikslą yra gana sudėtinga, nes tarp jų yra didelis skirtumas. „Senjorų santykį su technologijomis įsivaizduočiau kaip spektrą – viena jų dalis stengiasi visomis išgalėmis vengti technologijų iki tokių kraštutinumų kaip internetinės bankininkystės atsisakymas ir gyvenimas tik grynaisiais (tiek santaupos, tiek pensija, tiek visi atsiskaitymai), o kita dalis – reguliariai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, noriai domisi technologijų aktualijomis ir drąsiai mėgina įvairias aplikacijas su dirbtinio intelekto įrankiais“ – savo pastebėjimais dalijasi Aira Gecevičiūtė.
Kompetencijų ugdymo skyriaus ekspertė pabrėžia, kad Lietuvoje yra nemažai galimybių vyresnio amžiaus žmonėms išmokti kompiuterinio raštingumo pagrindų. „Išmokus reikiamų pagrindų, kitas žingsnis siekiant tobulėti – sužinoti, kaip technologijomis naudotis saugiai daugiau dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui. Šiuo klausimu gali pagelbėti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir mūsų turima kibernetinio saugumo e. mokymų platforma“ – pasakoja NKSC specialistė.
Kasdieniai senjorų įpročiai internete
Pasak specialistės, senjorai vis drąsiau atranda ir naudojasi skaitmeninio pasaulio teikiamais privalumais, kurie palengvina kasdienybę. „Nemažai senjorų naudojasi el. paštu, internetine bankininkyste, el. valdžios vartais, e. sveikatos portalu, apsiperka įvairiose internetinėse parduotuvės ar skelbimų platformose, laisvalaikiu žiūri ar klauso turinį internete. Verta nepamiršti ir itin aktyvių senjorų, kurie mokosi trečiojo amžiaus universitetuose, aktyviai savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose ar prisiima kitas pareigas, pavyzdžiui, tampa bendrijos pirmininkais. Šie senjorai, tikėtina, neįsivaizduoja savo gyvenimo be technologijų“ – dalinasi savo įžvalgomis A. Gecevičiūtė.
NKSC kompetencijų ugdymo skyriaus specialistė taip pat nori paminėti, kad vis daugiau procesų yra skaitmenizuojama, todėl su tuo tenka susidurti daugeliui žmonių. „Natūralu, kad vis daugiau procesų perkeliant į skaitmeninę erdvę, prisitaikyti tenka visiems, įskaitant senjorus. Su telekomunikacijų ar banko paslaugų specialistais vis dažniau, ypač regionuose, bendraujame nuotoliniu būdu, fizines prekybos centrų lojalumo korteles iškeitėme į mobiliąsias programėles, viešojo transporto bilietėlius laikome ne piniginėje, o telefone ir tai vos keletas pavyzdžių“ – atkreipia dėmesį ji.
Baimės, kurios stabdo senjorus naudotis technologijomis
Senjorų baimę technologijoms nereta lemia mėginimas susiorientuoti iš pažiūros nesaugioje ar nesuprantamoje aplinkoje, kuri atrodo kupina pavojų. „Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad daugelis tiesiog nemėgsta pokyčių. Jeigu jau esame įpratę vienas ar kitas paslaugas gauti mums įprastu būdu, o tuomet esame skatinami jas daryti kitaip, atsiranda natūralus noras, kad viskas išliktų taip, kaip yra. Pavyzdžiui, juk kartais tiesiog maloniau nueiti į pašto skyrių, kur tave aptarnaus darbuotojas ir tradiciniu būdu išsiųsti laišką ar siuntą, nors visa tai jau galime padaryti elektroniniu būdu ir paštomatu savarankiškai“ – pasakoja A. Gecevičiūtė.
Kitą svarbią priežastį NKSC specialistė išskiria – baimę suklysti. „Niekas negimė mokėdamas absoliučiai viską, o kelias į skaitmeninį pasaulį senjorams neretai gali virsti bandymų ir klaidų keliu, tačiau svarbu nepasiduoti ir savo artimoje aplinkoje surasti palaikymo bei pagalbos, kaip perprasti rūpimus klausimus“ – ragina ekspertė. Taip pat ji pamini, kad buvimas skaitmeniniame pasaulyje yra nuolatinis atminties testavimas, o baimė kažką pamiršti yra reali. „Tik pagalvokime, kiek turime susikurti ir atsiminti įvairių prisijungimo duomenų, unikalių ir stiprių slaptažodžių, svetainių, kuriose turime paskyras ir dar, kalbant apie slaptažodžius, visa tai laiku ir reguliariai atnaujinti. Tai nemenkas iššūkis bet kam, ypač senjorams. Laimei, naudojant pagalbinius įrankius, tokius kaip slaptažodžių tvarkyklės, šis iššūkis tampa įveikiamas.“ – sako Aira Gecevičiūtė.
Žinios palengvina kasdienybę skaitmeniniame pasaulyje
NKSC kompetencijų ugdymo specialistė teigia, kad nei vienas nėra garantuotas, kad nepateks į sukčių taikinį. Dažnai tai klausimas „kada tai nutiks?“, o ne „ar nutiks?“. „Žinant kokiais kanalais ir kokiais būdais mus gali mėginti vilioti kibernetiniai nusikaltėliai, senjorai gali jaustis užtikrintai ir sprendimus priimti prieš tai juos įvertinę kritiškai. Sukčiai, nors ir naudodami tradicinius atakų būdus, nuolat juos tobulina, todėl ir mums reikia neatsilikti bei atnaujinti turimas žinias, ką svarbu žinoti šiuo metu ir kokios grėsmės yra pačios aktualiausios“ – akcentuoja ji.
Mokymai, padedantys perprasti technologijas
NKSC „Kibernetinė higiena senjorams“ mokymų kursas gali pakeisti senjorų požiūrį į technologijas. „Šiuo kursu, visų pirma, tikimės padrąsinti senjorus aktyviai veikti kibernetinėje erdvėje, o kartu žinoti, kaip tai daryti saugiai. Kurdami mokymų kursą kartu su kolegomis išsikėlėme tikslą – jį kuo labiau pritraukti prie kasdienių ir tipiškų Lietuvos senjorams situacijų ar iššūkių“ – pasakoja specialistė.
Mokymų kurse „Kibernetinė higiena senjorams“ suprantama kalba aptariama:
- kibernetinio saugumo svarba vyresnio amžiaus asmenims;
- apgaulės ir sukčiavimo atpažinimo būdai;
- saugių slaptažodžių kūrimo praktikos;
- esminiai saugaus interneto įpročiai;
- asmeninės informacijos apsauga.
Kibernetinis saugumas yra visuma priemonių ir įpročių, kurie padeda apsisaugoti nuo pavojų internete, tokių kaip sukčiai, apgaulingos žinutės ar duomenų vagystės. „Pabaigę šį nuotolinį kursą senjorai galės didžiuotis ne tik skaitmeniniu vardiniu sertifikatu, bet ir įgytomis žiniomis, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius. Kaip ir realiame gyvenime, taip ir skaitmeninėje erdvėje, mūsų saugumas, visų pirma, priklauso nuo mūsų pačių kritinio mąstymo, o tuomet į pagalbą ateina ir įvairios techninės apsaugos priemonės“ – pabrėžia A. Gecevičiūtė.
Kibernetinė higiena – tai kasdieniai saugaus elgesio internete įpročiai: nuo atsargaus slaptažodžių tvarkymo iki atsakingo asmens duomenų naudojimo. Įvaldžius šiuos paprastus, bet veiksmingus principus, senjorams tampa lengviau naudotis įvairiomis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir tvarkyti kasdienius reikalus internetu. Tai ne tik suteikia daugiau patogumo, bet ir padeda išvengti nereikalingo streso ar nuostolių. Išmokę pagrindų, senjorai gali jaustis labiau pasitikintys savimi, drąsiau išbandyti naujas technologijas ir saugiai naudotis visomis jų galimybėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
