Piloto K. Zagrecko teigimu, apie aviaktastrofą jis sužinojo tik pabudęs, anksti ryte, įsijungęs žinias. Minčių į galvą, anot jo, atėjo visokiausių.
„Šiaip, aš kaip tik buvau atsikėlęs ir atsidariau žinias ir buvo trumpas pranešimas, kad nukrito lėktuvas, nepriskridęs iki tūpimo tako.
Paviešintas sudužusio lėktuvo pilotų pokalbis prieš pat katastrofą: aiškėja sukrečiančios detalės.
Žinoma, tų minčių atsirado visokiausių, bet kadangi aš neprieinu prie tos pradinės informacijos, kurią, sakysim, turi skrydžių valdymo tarnyba, galbūt jie išnagrinės tas visas aplinkybes ir suras tikrąsias priežastis“, – dalinosi savo reakcija jis.
Pilotas iškėlė versiją – tai buvo techninis gedimas
Pasak K. Zagrecko, lėktuvo nelaimė galėjo nutikti dėl techninio gedimo, kuris ne dažnai pasitaiko. Jis prisiminė analogišką įvykį, kuris buvo pasitaikęs prieš dešimt metų Londone, kada panašiomis aplinkybėmis nukrito lėktuvas.
„Pirmos mintys tokios lenda į galvą, kad tai galėjo būti labai retas techninis gedimas. Panašus toks gedimas buvo maždaug prieš dešimt metų „Heathrow“ oro uoste, aišku, ten buvo daug didesnis lėktuvas.
Jis, nepriskridęs iki tūpimo tako, o maždaug tiek pat, apie du kilometrus, nei iš šio, nei iš to sustojo, nes du varikliai sustojo. Nors tas lėktuvas buvo tikrai techniškai tvarkingas, viskas patikrinta ir padaryta, jis staiga sustojo.
Tikrai buvo didelė mįslė, kodėl sustojo tie varikliai ir valdyti tokiame žemame aukštyje lėktuvą, jau sakysim, yra gana mažai galimybių. Dideliame aukštyje tikrai pilotai turi daug įvairiausių šansų galbūt paleisti variklį iš naujo, kitaip išspręsti problemą“, – komentavo specialistas.
Tai, galimai, nebuvo piloto klaida
Pasak K. Zagrecko, šios katastrofos kaltininkas galėjo nebūti pats pilotas, jis įvardijo kitas galimas priežastis bei savo įžvalgas.
„Vargu, ar tai buvo kažkokia piloto klaida, nes lėktuvas tikrai turėjo būti stabilizuotas ir čia tiktai lėktuvo energijos, kinetinės energijos, praradimas dėl kažkokių priežasčių lėmė ne tai, kad nukrito, bet jis nuėjo žemyn nuo tos trajektorijos, kuri veda į tupimo taką ir susidūrė su žeme.
Pagal tą informaciją, kuri sklando ten, lėktuvas nenukrito kaip koks daiktas ant žemės, jis prašliaužė žeme gana didelį atstumą ir tai išgelbėjo, kad dauguma įgulos narių kol kas yra likę gyvi. Tai nėra džiugu, bet tai yra vis tik tai dalinai laiminga baigtis“, – kalbėjo K. Zagreckas.
Neatmetama terorizmo versija
Portalas tv3.lt primena, kad Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, kalbėdamas apie aviakatastrofą Vilniuje, sakė, jog įtariamas terorizmo scenarijus, tačiau badyti pirštais – per anksti.
„Negalime atmesti ir, sakykime, to terorizmo atvejo. Žinoma, Valstybės saugumo departamentas kartu su Operatyvinių tarnybų departamentu taip pat esame įspėję, kad tie dalykai yra galimi ateityje, mes matome agresyvėjančią Rusiją“, – kalbėjo VSD direktorius, primindamas, jog apie sabotažo atvejų ir terorizmo grėsmę yra įspėję ir užsienio partneriai.
Konkretų kaltininką dar per anksti nustatyti.
„Negalime atmesti ir šios versijos. Bet kaip ir sakau, jokių atribucijų ar badyti pirštais į kažką negalime, todėl, kad nėra jokios informacijos apie tai“, – dėstė jis.
Lėktuvas nukrito Liepkalnyje
Portalas tv3.lt primena, kad Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje.
Šią vasarą buvo pranešta apie DHL lėktuvais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją gabentas siuntas, kuriose buvo padegamieji užtaisai. Leidinio „Wall Street Journal“ teigimu, tai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad įvykis, kai pirmadienio rytą Vilniuje nukrito lėktuvas, yra nelaimingas atsitikimas.
Pagal jų mastyseną -tokiems skaitytojams sueis belei kas
