Joe Joyce, kalbėdamas savo sūnaus laidotuvėse, dalyvavusiems jaunuoliams liepė pagalvoti apie savo tėvus prieš imant vairuoti automobilį, neturint tam teisės. Jis pridūrė, kad po sūnaus tragedijos dabar su žmona Neringa nebėra tokie patys, kokie buvo anksčiau.
Lukas Joyce žuvo per avariją Golvėjaus grafystėje, praneša „Irish Mirror“. Kartu su juo žuvo ir 14-metė bendraklasė Kirsty Bohan. Mašinoje buvo ir dar du kiti mokyklos mokiniai – 13 metų berniukas ir 14 metų mergaitė. Dėl daugybinių sužalojimų, patirtų avarijos metu, jie buvo gydomi ligoninėje, rašo mirror.co.uk.
Kreipėsi į paauglius
Daugiau nei pusvalandį trukusioje kalboje sausakimšai bendruomenei J. Joyce, sunkiai susitaikantis su vienintelio savo ir žmonos Neringos vaiko netektimi, sakė:
„Jis man buvo kaip mažasis brolis. Jis visada buvo su manimi ūkyje, dirbtuvėse arba šalia manęs furgone nuo pat mažens. Tai, kas atsitiko, yra nerealu.
Apie tai, kas vyksta, aš nieko nežinojau, tačiau jei būčiau žinojęs anksčiau, būčiau tai sustabdęs. <...> Viskas, ko jūsų prašau, jaunuoliai, yra ne pokštas, o labai rimta. Galbūt jums smagu pasirodyti kitiems per „Snapchat“, tačiau pagalvokite, ar tai verta.
Juk nemokate vairuoti automobilio ir nemanau, kad dar galite. Pagalvokite apie savo tėvus. Jie visą savaitę dirba, kad jus galėtų aprūpinti, o eidami miegoti jie neturėtų pabusti ir pamatyti, kad iš galinio kiemo dingo automobilis ir jūs su juo.
Šią savaitę girdėjau daug istorijų. Tai nesąžininga jūsų tėvų atžvilgiu. Aš jau nebe tėvas, Neringa nebėra mama. Tai viskas, ką turiu jums pasakyti… Liaukitės.“
Sūnaus netekusiam vyrui susirinkusieji plojo stovėdami, o kunigas prašė jaunuolių įsiklausyti į šią vyro kalbą. J. Joyce taip pat išsamiai papasakojo viską, kas nutiko nuo tada, kai jo pasaulis amžiams pasikeitė sulaukus lemtingo skambučio. Jis reikalavo, kad naujienas jam praneštų telefonu ir sakė negalintis patikėti gauta žinia. Tada jam teko skambinti žmonai Neringai.
„Sunkiausias telefono skambutis, kokį man kada nors teko atlikti“, – sakė jis.
Gedintiems buvo pasakojama, kaip jis kartu su žmona nuvyko susitikti su žuvusios bendraklasės tėvais, su kuriais apsikabino vedami bendro sielvarto. Šimtai žmonių Šv. Brendano bažnyčioje ir už jos ribų girdėjo, kaip Lukas mėgo žaisti smiginį, regbį, futbolą. Jam patiko dirbti su tėvu ūkyje arba dailidės dirbtuvėse.
Prie altoriaus buvo atneštas regbio kamuolys, smiginis, krepšinio kamuolys. Krepšinis simbolizavo ir Luko mamos gimtinę Lietuvą, kurioje ši sporto šaka yra daugelio mylima. Prie altoriaus taip pat buvo padėta ir mokyklinė uniforma, darbo drabužiai.
