Storosios žarnos vėžys yra trečioji pagal dažnumą onkologinė liga – visame pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas žmonių, Lietuvoje kasmet registruojama net 1,7 tūkst. šios ligos atvejų.
Vėžį išdavė vos 2 simptomai
Medikai nuolat kartoja, kad būtina rūpintis sveikata, rengiamos prevencinės akcijos, kurių metu žmonės kviečiami nemokamai pasidaryti slapto kraujavimo išmatose testus, taip pat jau nuo 2009-ųjų dalyje šalies, o nuo 2014-ųjų visoje Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, nes storosios žarnos vėžys klastingas – liga mūsų viduje gali keroti, tačiau nepasireikšti jokiais įtartinais simptomais.
Tai tvirtina ir Alfonsas – sako, yra gerai susipažinęs su šia liga ir, jo teigimu, nėra jokių akivaizdžių simptomų, kurie išduotų, kad liga pradėjusi užvaldyti organizmą.
Prisimindamas 2014-uosius, kai pirmąkart išgirdo storosios žarnos vėžio diagnozę, jis atseka ir simptomus, kurie nei jam, nei gydytojams iš pradžių nekėlė įtarimų kaip vėžio pranašai.
„Tada, prieš 14 metų, vėlai susizgribau ir tumoras – specifinis auglys – storojoje žarnoje buvo stipriai išbujojęs, man krito svoris, buvo bloga savijauta, bet niekas net neįtarė vėžio – ir aš pats neįtariau, ir poliklinikoje niekas neįtarė.
Nutiko taip, kad atėjęs į polikliniką apalpau ir atsidūriau Santaros klinikų priėmime. Ten man pirmiausia panaikino uždegimą, nes jie buvo prasidėję, kažkokios bakterijos, vėžio ar ne vėžio išprovokuotos, mane užpuolė. Paskui atliko išsamius tyrimus ir nustatė, kad yra vėžys ir jau stipriai pažengęs, trečia stadija“, – prisimena A. Brazas.
Po chirurginės operacijos, kurios metu pašalinta maždaug trečdalis storosios žarnos, ir intensyvios chemoterapijos, ligą vyras pamiršo, apie ją primindavo tik patikros iš pradžių kas pusmetį, vėliau – kas metus, paskui jau kas trejus.
Atsinaujinusią ligą aptiko netikėtai
Gyvenimas sugrįžo į savas vėžes, kaip sako A. Brazas, gyveno įprastą ir normalų gyvenimą, tik praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad atėjo metas vėl pasitikrinti ir atlikti kolonoskopiją.
Vyras priduria pats nežinantis, kas paskatino tai padaryti, nes jokių simptomų nejautė, svoris nekrito, priešingai – nejudėjo iš vietos, kai norėjo atsikratyti papildomų kilogramų. Vienintelis dalykas, ką jautė – nuovargis, lipant laiptais ar intensyviau dirbant, prakaitas pildavo upeliais, tačiau galvojo, kad viskas dėl didelio svorio (tuomet jis svėrė kiek daugiau nei 100 kilogramų).
„Nuėjau į polikliniką pas šeimos gydytoją, kelias minutes pašnekėjome ir man išrašė siuntimą konsultacijai pas onkologą į Santaros klinikas ir jis jau ėmėsi mane tirti – nusiuntė kolonoskopijai, kurios metu rado, kad gaubtinėje žarnoje yra polipai – du maži ir vienas didelis.
Mažuosius „nugnaibė“ kolonoskopiniu būdu manipuliatoriais, didžiojo, berods 12 milimetrų ilgio ir apie 1 centimetro diametro, negalėjo „gnybti“ iš karto, paėmė biopsiją tyrimams ir rado, kad jis nėra piktybinis“, – pasakojo pašnekovas.
Paaiškėjus, kad darinys nepiktybinis, šių metų kovo pabaigoje jis buvo pašalintas, tačiau tai atlikusi gydytoja Alfonsui iškart pasakė, kad žaizdos, likusios žarnos viduje, vaizdas nepatinka ir yra didelė tikimybė, kad gali bet kada išsivystyti vėžinis auglys.
Vyro būklė buvo sekama – atlikus kompiuterinę tomografiją, nieko įtartino nepastebėta, o jau po trijų mėnesių jis vėl sugrįžo į klinikas dar vienai kolonoskopinei diagnostikai. Tyrimo rezultatai nenudžiugino – aptiktas dar didesnis, 12 milimetrų ilgio ir kone 1,5 centimetro diametro auglys.
„Vėl paėmė biopsiją tyrimams ir man po kiek laiko, praėjus kelioms savaitėms, dviem ar trims, buvo nustatyta, kad tai yra piktybinis auglys, dar sykį buvo padaryta kompiuterinė tomografija su didele ir buvo nustatyta, kad toje vietoje, išorinėje storosios žarnos pusėje, yra truputį padidėjęs limfmazgis, o tai gali reikšti, kad prasideda metastazės“, – prisiminė A. Brazas.
Operacijos metu pašalino dalį žarnyno
Gydytojas onkologas, pasitaręs su radiologu, atlikusiu kompiuterinę tomografiją, bei chirurgais priėmė sprendimą, kad kito kelio nėra – teks atlikti chirurginę operaciją, pašalinti dalį žarnos, kurioje yra piktybinis auglys.
Buvo liepos mėnuo – pats atostogų metas, tad gavęs siuntimą Alfonsas pasakoja pats pradėjęs ieškoti, kas operaciją galėtų atlikti kaip įmanoma greičiau. Taip jis atsidūrė Nacionaliniame vėžio institute.
Susitikus su chirurge konsultacijai pakalbėti, kaip bus atliekama operacija ir kokia ji bus, teko atmesti galimybę atlikti minimaliai invazinę laparoskopinę operaciją ir tam buvo viena aiški priežastis:
„Buvo vienas „bet“, nes kompiuterinės tomografijos nuotraukos rodė, kad lyg tai padidėjęs vienas limfmazgis prie pat auglio, bet išorinėje žarnos pusėje, gali būti metastazės, todėl reikia pjauti daugiau, ir aplinkinius audinius.
Pasitarus su gydytoja buvo priimtas sprendimas, kad man darys įprastą operaciją: išilgai atvers pilvo ertmę, pjaus apie 30 centimetrų, ir padarys operaciją, kuri buvo paskirta rugpjūčio 22 dieną.“
Tris valandas trukusi operacija praėjo sėkmingai, jos metu buvo pašalinta dar trečdalis storosios žarnos, vietoj jos prisiūta plonoji žarna, išpjauta apie 1,5 kilogramu aplinkinių audinių, kurie papildomai ištirti.
Alfonsas džiaugiasi, kad ištyrus pašalintus audinius paaiškėjo, kad metastazių juose neaptikta – tai leido dar ramiau atsipūsti ir sveikti.
Pooperacinis laikotarpis taip pat buvo sklandus: jau antrą ar trečią dieną vyras ligoninėje atsargiai pavaikščiojo aplink lovą palatoje, po maždaug poros savaičių jau grįžo namo, nes pjūvio vieta gražiai gijo – pas medikus grįžo tik tam, kad būtų pašalinti siūlai.
Po dar poros savaičių vyras išvyko į reabilitaciją Druskininkuose, kur atsargiai, taikant tokias priemones, kurios galimos po tokios operacijos, stiprino pilvo raumenis ir šiandien viskas, ką teko įveikti, jau praeityje.
Vyras šypteli, kad kol kas tenka labiau prisižiūrėti mitybą, kad skrandis nebūtų per pilnas ir tinkamai vyktų virškinimo procesai, bet daugiau niekas jokių nepatogumų nekelia – kiekvieną dieną vis geryn, nors laiko atsistatyti dar prireiks.
