Jaunimas visada koncentruojasi tik į savo aš. Jų vestuvės, jų norai ir jų išpildymas. Niekas nepagalvoja kas dedasi mamos širdyje, kai ji atiduoda savo vaiką kitai moteriai. Dažnai marti nieko negirdi ir nenori žinoti. Šioje istorijoje labai gražu, kad marti supranta kdas yra vyro msma ir ją užjaučia. O suknelė buvo tik mamos jaunystės atspindys, gal ji visada tokios norėjo, bet negalėjo sau leisti. Svečių reakcija kaip lakmuso popierėlis, kas draugas o kas tiesiog atsainus žmogus.

Gal vyrą norėjo susirasti?Dar gan nebloga moteris.

Gal anyta norėjo prisiminti savo vestuves?

Laisvė idėjoms! Anytos svajonė išsipildė. O marti visada karti.

Matyt anytai labai svarbu gręžiotis į savo skaudžią praeitį?Vargu ar tai pats geriausias laikas tai pademonstruoti savo artimiausių žmonių vestuvėse?
Turbūt visą savo gyvenimą ,kažko ypatingo nepasiekusi, dabar puolė pademonstruoti ,kokia ji reikšminga.Tai pirmiausia savęs demonstravimas ,o ne dėmesio parodymas savo artimiausiems žmonėms.Galbūt nenorėjo priimti marčios tokios ,kokia ji bebūtų puiki,priešpastatydama save pirmoje vietoje,buvusios nuskriaustos kažkada vaikystėje.
Tai vis tiktai ar sūnaus vestuvės ,ar anytos įgeidžių ir buvusių skriaudų praeityje demonstravimas?
Nemokėjimas pripažinti ,kokie dabar vaikai ir kokie dabar laikotarpis,kuomet nereikia pirmiausia save sureikšminti,bet kitus priimti tokius,kokie jie yra.

Matyt autorius pavektas koronos

Aytas, uošvienes į konservus,pletku bobutės užkimšti burnas, meilužes iš šaudyti - kas liks? Idealas.

Štai jums pavyzdys, kaip į viską reikia žiūrėti pozityviai. Sėkmės ir anytai ir marčiai. Abi šaunuolės.