Kas atsitinka, kai į smegenis išsilieja kraujas, kokie yra smegenų vėžio simptomai ir traumos, kurios baigiasi sunkiu neįgalumu – daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Kauno klinikų neurochirurgas Karolis Bareikis.
Bet koks kraujo išsiliejimo į smegenis atvejis yra ganėtinai pavojingas sveikatos sutrikimas. Ką pajaučia žmogus, plyšus galvoje išsiplėtusiai kraujagyslei, t. y., aneurizmai, pasakoja K. Bareikis:
„Kas atsitinka, tai pirmą kartą gyvenime būna toks stiprus galvos skausmas, toks apibūdinimas kaip „žaibas trenkė pirmą kartą į galvą“ ir jis gali būti iš principo bet kuriuo metu, tiek miegant, tiek atliekant tam tikras veiklas, vairuojant, gali būti didelio fizinio krūvio metu, lytinių santykių metu ir čia tokios tendencijos, kad jeigu nedarysite vieno, jums aneurizma neplyš, kaip ir nėra.“
Pasak gydytojo, galvos skausmas būna tiek stiprus, kad gali sukelti pykinimą, vėmimą, sąmonės sutrikimą. Kartais gali išsiplėsti vienas akies vyzdys, priklausomai nuo plyšusios aneurizmos vietos, gali skaudėti ne tik galvą, bet ir sprandą, skausmas leistis tarp menčių ir žemiau, bet jo nepavyksta kentėti, tad žmonės jei gali, skubiai vyksta į priėmimo skyrių.
Idealu, jei aneurizmos yra pastebimos dar prieš joms plyštant ir įvertinamos, deja, specifinių profilaktinių tyrimų joms aptikti nėra, nebent įtariama, kad jos gali būti ir skiriami specifiniai tyrimai (esant paveldimumo faktoriui, arterinei hipertenzijai, kitiems rizikos veiksniams) arba atsitiktinai, tiriant dėl kitos ligos.
Deja, apie dalį aneurizmų sužinoma tada, kai jos plyšta. Vis tik jei plyšta nedidelė aneurizma, skausmas gali būti mažesnis, bet reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip surakintą sprandą, šviesos baimę. Net jei ir nedaug kraujo išsilieja į galvos smegenis, negalima su tokia būkle laukti ilgiau, nes kyla pakartotinio aneurizmos plyšimo rizika ir ji yra didžiausia per pirmą parą nuo pirmojo plyšimo.
„Pakartotinis aneurizmos plyšimas jau gali būti mirtinas iš principo“, – sako neurochirurgas.
Po smegenų operacijos – nebūtinai ilgas ir sunkus atsigavimas
Gydytojas sako, kad apie 10 proc. pacientų, kuriems plyšta galvos aneurizma, ligoninės nepasiekia – miršta įvykio vietoje. Kartais į ligoninę atvyksta pacientai po aneurizmos plyšimo praėjus ir kelioms dienoms, tačiau čia dažnai komplikacijos jau yra tiek pažengusios, kad pacientui gresia sunkus neįgalumas arba mirtis.
Jei pasiseka aneurizmą diagnozuoti iki jos plyšimo ir gydytojas nutaria, kad siekiant išvengti kraujavimo smegenyse reikės operacijos, nebūtinai gijimo procesas bus labai ilgas ir sunkus.
„Atsigavimas po didelės galvos chirurgijos nesakyčiau, kad yra toks, kad dabar tu iškrisi trims savaitėms ir ne mažiau. Esu matęs pacientų, kurie išbudę po didelės operacijos vakare jau geria kavą reanimacijoj ir sako, kada čia tas rytas, jau reiktų važiuoti, pasivaikščioti, savaitgalį su kompiuteriu dirba“, – pastebi K. Bareikis.
Itin sudėtingos smegenų operacijos po insulto ar traumų
Kitą vertus, jei neurochirurgo prireikia ne gydant galimą susirgimą, o jau valdant pasekmes, tada ir chirurginis įsikišimas, ir sveikimas yra žymiai sudėtingesni.
„Kai aneurizma plyšta, mes turime pacientą su krauju galvos smegenyse, išsiliejusiu iš tos aneurizmos, tada istorija keičiasi ženkliai, nes tiek gydymo taktika, tiek sprendimai visi, ir tolimesnės prognozės keičiasi drastiškai“, – sako K. Bareikis.
Pavyzdžiui, kai įvyksta insultas ir smegenų kraujagyslė nefunkcionuoja jai užsikimšus arba plyšus, neurochirurgai įsikiša tada, kai smegenys yra pažeistos iš esmės.
„Kai būna toks milžiniškas plotas žuvusio smegenų audinio, jis pradeda burkti, vyksta pakitimai ląsteliniame lygmenyje, o tūrinis procesas įsivažiavęs tiek, kad auga spaudimas smegenų kamienui, tai sukelia grėsmę gyvybei.
Galva, kadangi yra uždara dėžė, smegenims nėra kur plėstis didėjant tūriui, pradedamas spausti smegenų kamienas su visais gyvybiniais centrais ir pacientas miršta. Jeigu mes greitai diagnozuojame šitą sąmonės blogėjimą, matome spaudimo požymius, ką mes galime padaryti, tai nuimti kaukolės dalį ir šitą dėžę tiesiog atidaryti, kad smegenys plėstųsi, susidarytų fiziologinės sąlygos sveikti“, – pasakoja K. Bareikis.
Kai tinimas atslūgsta, kaukolės kaulą galima grąžinti į vietą.
Smegenų vėžio simptomai: yra keturios simptomų grupės
Neurochirurgas pasakoja, kad smegenų operacijos gali prireikti ne tik dėl kraujagyslių pažeidimų ar traumų, bet ir dėl onkologinių susirgimų. Na, o simptomų, kurie gali rodyti onkologinę smegenų ligą yra begalės, bet juos galima skirstyti į 4 grupes. Pirmoji smegenų vėžio simptomų grupė yra židininiai simptomai.
„Židininiai simptomai – labai aiškūs: rankos paralyžius, vienos kūno pusės paralyžius, kalbos sutrikimas, regos sutrikimas, klausos sutrikimas ir t.t.“, – sako K. Bareikis.
Antroji grupė yra epilepsijos priepuoliai. Trečioji – psichinė simptomatika, kai žmogus nebesupranta priežasties pasekmės ryšio, atsiranda atminties problemos, bet apie gydytojui dažniausia jau papasakoja artimieji.
Ketvirtoji smegenų vėžio simptomų grupė yra viskas, kas susiję su galvos spaudimo didėjimu. Čia taip pat gali būti galvos skausmas, lydimas pykinimo vėmimo, bet nusivėmus geriau nepasijuntama. Dažniau šis jausmas būna ryte.
Smegenų traumos: ne visi grįžta į gyvenimą
Dažna ir itin skausminga sritis yra galvos smegenų traumos. Skausmingos šios traumos yra dėl to, kad dažniausiai tinkamai pasielgus, pasirinkus reikiamas apsaugas, tokių traumų galima išvengti.
„Pas mus per 5-erius metus buvo daugiau kaip 40 pacientų, kurie buvo gydyti dėl struktūrinių galvos pažeidimų, susijusių su trauma dėl paspirtuko, tai reiškia, kad mes turime tokį galvos sutrenkimą, kur buvo dažniausia kraujo išsiliejimas su kaukolės lūžiu arba be jo“, – pasakoja K. Bareikis.
Pasak pašnekovo, galvos traumas galima skirstyti į tokias: sąmonė sutinka, bet ilgalaikio pažeidimo nėra; sutrenkimas arba kontūzija, kai pacientas būtinai turi būti stebimas, nes būklė gali imti sparčiai blogėti; nuo smūgio sparčiai tinstančios smegenys, žmogus – komos būklės.
Gydytojas pasakoja, kad 85 proc. atvykusių po traumos su paspirtuku išvyko pasveikę, 15 proc. turi ilgalaikių pasekmių: 1 žmogus mirė, 2 – vegetacinės būklės, keletas liko su sunkia negalia.
K. Bareikis atkreipia dėmesį, kad ir kitos vasariškos pramogos tai pat gali baigtis liūdnai: neriant žemyn galva į nežinomą telkinį rizikuojama į akmenį ar dugną susilaužyti kaklą, o tada jau gresia sunkus neįgalumas.
Ir nors profilaktinių patikrinimų dėl įvairių smegenų ligų nėra, vis tik galima išvengti nemažai susirgimų laikantis sveikos gyvensenos, o traumų – atitinkamai saugantis ir daugiau apie tai kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
