Gerbiamo profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis neslėpė, kad tėčio gimtadienis yra svarbi šventė, o kiekvienas iš jų yra reikšmingas ir ypatingas.
Šviesaus proto
Pradėjus kalbėtis apie ypatingos dienos minėjimą, Vytautas V. Landsbergis iš pradžių papasakojo apie tėčio sveikatą.
Pasak jo, jos galėtų pavydėti ne vienas ir, atsižvelgiant į garsaus politiko amžių, jis šiuo metu jaučiasi puikiai.
„Aš visiems visada sakau – duok Dieve, kad aš taip jausčiausi būdamas beveik 92-ejų metų ir kad turėčiau tokį skaidrų protą, kokį turi mano tėtis.
Tai – tikra jam duota malonė, kad po šitiek metų jis yra išlaikęs skaidrų protą“, – džiaugėsi sūnus.
Tiesa, jis pridėjo, kad tėčio sveikata kartais „banguoja“, tačiau tai – normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi vyresni žmonės.
Pasak Vytauto V. Landsbergio, šis etapas – geresnis, dėl to tėtis vakar apsilankė Vilniaus džiazo festivalio renginyje, kuriame mėgavosi Jono Raskino, Steno Sandello, Timo Perkinso ir Vladimiro Tarasovo muzikos garsais.
„Šiuo metu jis išgyvena geresnį sveikatos etapą, tad vakar keliavo į koncertą <...>, kur skaitė poeziją. Jis labai kūrybiškas ir mėgsta būti naudingu visuomenei.
Tad aš tikrai džiaugiuosi jo sveikata, kai jis yra ne ligoninėje, o tarp žmonių, kur jam patinka būti“, – sakė pašnekovas.
Tėčio kasdienybė
Pokalbio metu V. Landsbergio sūnus taip pat papasakojo apie savo tėčio kasdieninius darbus ir veiklas. Jis tikino, kad tėtis turi daugiau užsiėmimų nei daugelis mano.
Pasak jo, šiuo metu profesorius mėgina išpildyti vieną iš prieš keturis metus Anapilin iškeliavusios mamos norų.
„Tėtis turi darbų turbūt daugiau negu įmanoma įsivaizduoti. Šiuo metu jis bando sutvarkyti archyvus, nes čia dar buvo amžiną atilsį mamos pageidavimas, kad jis kada nors savo popierius susitvarkytų“, – šyptelėjo pašnekovas.
Pasak jo, dabar besitvarkydamas archyvus tėtis praleidžia nemažai laiko, nes juose yra įvairiausių Sąjūdžio ar Nepriklausomybės pradžios dokumentų.
Taip pat tvarkymosi metu V. Landsbergis atrado ne vieną knygą – „jis dabar po juos tvarkosi, kuičiasi <...>, yra tapęs tikru archyvų žmogumi“.
Pašnekovas pridėjo, kad tėčiui neretai talkina studentai, kurie domisi istorija ir nori pagelbėti profesoriui.
Visgi, vien tik namuose profesorius užsidaręs nesėdi. Anot sūnaus, V. Landsbergis mėgsta apsilankyti įvairiuose renginiuose ir pabūti tarp žmonių.
„Jis laksto po renginius, o ypač – valstybinės reikšmės, kurie yra svarbūs. Jam patinka juose dalyvauti“, – sakė sūnus.
Gimtadienio planai
Kiekvienoje šeimoje gimtadieniai yra pasitinkami, kaip ypatinga diena, o Landsbergių šeimoje ši diena – ne išimtis.
V. Landsbergio sūnus pasidalijo savo tėčio gimtadienio norais ir atskleidė, kokios dovanos tėčio laukia.
„Pas mus yra tokia sena sena šeimos tradicija – visų suėjimas per gimtadienį. Tuomet anūkai ir proanūkiai stengiasi iškepti tėčio mėgstamą pyragėlį arba pagaminti kažką skanaus.
Taip mes ruošiamės tėčio gimtadienio paminėjimui ir sukuriame tokią šventę“, – sakė Vytautas V. Landsbergis.
Jis pridėjo, kad šiemet tėčio gimtadienio proga jo laukia ne viena dovana. Pasak jo, pirmoji iš jų – naujausio profesoriaus eilėraščių rinkinio – „Kalne susitiksime“ išleidimas.
Taip pat V. Landsbergio sūnus pridėjo, kad šiuo metu kuria garsiam lietuvių menininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir savo tėčiui filmą „Debesies laivu“.
„Tai bus tarsi dviejų giminiškų sielų susitikimas, kuomet viena papildo kitą – muzikoje, dailėje, literatūroje ir filosofijoje“, – užsiminė jis.
Skyrė palinkėjimus tėčiui
92-ojo gimtadienio proga V. Landsbergio sūnus turėjo kelis palinkėjimus savo tėčiui.
„Pirmas dalykas, kurio norėčiau palinkėti tėčiui, yra neblėstanti sveikata“, – akcentavo profesoriaus sūnaus.
Antruoju palinkėjimu Vytautas V. Landsbergis tėčiui linkėjo pamatyti laisvą Lietuvos šalį ir žmones, savarankiškai priimančius sprendimus.
Jis pasakojo, kad tai jo tėtį labai pradžiugintų ir papasakojo, kaip tai išsiaiškino:
„Mes kartais su tėčiu pasikalbame ir aš viešojoje erdvėje publikuoju mūsų pokalbius. Tad viename iš jų aš jo klausiau, ko jis labiausiai bijotų.
Jis pasakė, kad labiausiai bijotų matyti savo tautą šliaužiojančią. Tar turbūt jo didžiausia baimė yra matyti dvasios vergystę, nes jam svarbu, kad žmonės priimtų savarankiškus sprendimus ir jaustųsi laisvais.
Mano tėtis – tikras Lietuvos karys, kuris duoda Lietuvai tiek, kiek gali. Manau, kad jo santykis su mūsų šalies laisve – labai asmeniškas ir jam labai rūpi.
Tad linkiu jam pamatyti laisvėjančią Lietuvą, nes tai jam suteiktų daugiausiai džiaugsmo“, – baigė pokalbį jis.
