„Vitaminas D dalyvauja hormonų bei nervų sistemos veikloje, taip pat yra svarbus palaikant tinkamas augimo, raumenų bei kaulų funkcijas ir net lytinių organų sistemos veiklą“, – pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.
Pokalbio metu ji apžvelgė, kokiais simptomais pasireiškia šio vitamino trūkumas ir atskleidė būdus, kuriais galima gauti šio vitamino.
Vitamino D trūkumo požymiai
Kuomet organizmui ima trūkti vitamino D, jis ima skleisti signalus. I. Sauserytė tikino, kad šie simptomai iš pradžių gali būti visai nepastebimi, o vėliau pasireikšti rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Pasak vaistininkės, iš pradžių žmogus gali justi didesnį nuovargį, tačiau jį ignoruojant gali kilti raumenų ar kaulų pažeidimų rizika ir kitų organizmo funkcijų susilpnėjimas.
„Tyrimai rodo ir tai, kad vitamino D trūkumas organizme ilguoju periodu yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujotakos sistemos ligų rizika, taip pat neigiamų, nerimastingų, depresyvių emocijų paūmėjimu“, – tikino ji.
Visgi, moteris pabrėžė, kad skirtingiems žmonėms šie simptomai gali pasireikšti vis kitaip. Kai kuriuos iš jų vitamino D trūkumas veikia labiau nei kitus.
Pavyzdžiui, vieni iš jų gali jaustis labiau pavargę nei įprastai, nemotyvuoti, irzlūs, prastos nuotaikos, jiems gali imti slinkti plaukai, lūžinėti nagų plokštelės. Tuo tarpu kitiems gali imti sausėti ar pleiskanoti oda, pasijusti raumenų silpnumas arba maudimas.
„Dažniausiai vitamino D trūkumas lemia ir prastesnę imuninės sistemos veiklą, tad tampame imlūs įvairioms infekcijoms, pavyzdžiui, peršalimui, o įdrėskimai ir žaizdelės gyja lėčiau“, – paaiškino vaistininkė.
Natūralūs vitamino D šaltiniai
Pajutus įvairius simptomus, kurie signalizuoja vitamino D trūkumą, jo pasisemti galima iš skirtingų maisto produktų.
„Kalbant apie maistą, vitamino D galima rasti tokiuose produktuose kaip lašiša, silkė, tunas, kiaušinių tryniai, sviestas, pienas ir jo produkcija“, – pasakojo moteris.
Visgi, vaistininkė pridūrė, kad tokių maisto produktų reikėtų suvalgyti išties nemažai tam, kad būtų gauta reikalinga vitamino D norma.
Tad maiste šios medžiagos nėra tiek daug, kiek galima tikėtis: „Tam, kad pasiektumėme paros normą, tektų suvalgyti 13-15 kiaušinių trynių arba visą kilogramą sviesto, o tai būtų žalinga organizmui.“
Ji pridėjo, kad tyrimai rodo, jog vidutiniškai lietuviai iš maisto produktų šio vitamino pasisavina vos dešimtadalį paros normos.
Tiems, kurie mano, kad vitamino D galima natūraliais būdais gauti iš saulės, vaistininkė taip pat turėjo liūdnų žinių. Pasak jos, šis kiekis taip pat yra per mažas vitamino D paros normai gauti.
I. Sauserytė perspėjo, kad ilgai būnant saulėje ir taip tikintis pasisemti vitamino D galima organizmui labiau pakenkti nei atnešti naudos:
„Nors saulė skatina vitamino D gamybą odoje, šiems procesams trukdo tiek drabužių kiekis, tiek SPF priemonės. Didelį kiekį šio vitamino būtų galima gauti iš saulės nebent jei maždaug nuo 11 val. iki 17 val. ištisas dienas būtume tiesioginėje saulės šviesoje, apnuoginę kuo daugiau kūno ploto ir nepasinaudoję apsauga nuo saulės.
Vis dėlto, toks mėgavimasis saulės spinduliais yra žalingas, nes pagreitina odos senėjimo procesus, pigmentinių dėmių išryškėjimo riziką ir nemenkai padidina tikimybę susirgti piktybinėmis odos ligomis.“
Kiti vitamino D šaltiniai
Vaistininkė pokalbio metu atskleidė dar kelis būdus, kaip galima gauti vitamino D. Pasak jos, neretai susidūrę su vitamino D deficitu, žmonės atsigręžia į maisto papildus.
Anot jos, tai patogu, mat galima pasirinkti patogią vitamino vartojimo formą: tabletes, kapsules, aliejinius lašelius, tirpias granules ar netgi purškiklius. Kadangi vitaminas tirpus riebaluose, I. Sauserytė tikino, kad per aliejinius preparatus vitaminas pasisavinamas geriausiai.
„Savarankiškai gerti maisto papildus patariama prieš tai pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju, kad būtų kuo labiau sumažinama šio vitamino perdozavimo rizika.
Rekomenduojama nesibaiminti atlikti specialaus kraujo tyrimo, parodančio vitamino D kiekį organizme, arba vaistinėje įsigyti vienkartinį vitamino D testą. Tokiu atveju galima atitinkamai parinkti reikiamą maisto papildų dozę.
Dažniausiai kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400TV, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600TV, 1–10 metų vaikams – 600–1000TV, suaugusiems – 2000TV per parą. Įprasta profilaktinė dozė – 1000TV per parą, o turint lėtinių ligų, nusilpus imunitetui, peršalus, galima dozę didinti ir iki 4000TV“, – paaiškino ji.
Moteris pridūrė, kad kartais tyrimai parodo išties didelį vitamino D trūkumą žmogaus organizme, tuomet gydytojai skiria pacientams receptinius vaistus, kurių stiprumas kur kas didesnis. Atskirais atvejais, pacientams skiriama netgi intraveninė vitamino D infuzija.
