„Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Jis padeda palaikyti kaulų ir dantų sveikatą, stiprina imuniteto sistemą, palaiko normalų raumenų funkcionalumą“, – pokalbį pradėjo specialistė.
Ji tikino, kad vitaminas D yra organizmui būtina medžiaga, tačiau didžiausia lietuvių problema, kad jie šio vitamino gauna per mažai.
Vitamino D trūkumo požymiai
Pasak E. Ramaškienės, vitamino D stygius organizme gali būti identifikuojamas. Šio vitamino stoką gali išduoti keli požymiai.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vitamino D trūkumas dažniau pasireiškia šaltuoju metų laiku, kuomet žmonės jo natūraliais būdais gauna mažiau.
Vaistininkė pateikė kelis vitamino D trūkumo simptomus:
- Susilpnėjusi imuninė sistema;
- Nuolatinis nuovargis;
- Raumenų ir nugaros skausmas;
- Suprastėjusi nuotaika.
Anot pašnekovės, pajutus vieną ar kelis šiuos simptomus vertėtų pasidaryti tyrimus, kurie gali padėti nustatyti, ar tikrai organizme trūksta vitamino D.
Specialistė teigė, jog būtent rudens pabaigoje ir žiemos sezonu pacientai dažniau susiduria su nemaloniais svarbaus vitamino trūkumo simptomais.
„Visus šiuos pirmuosius vitamino D trūkumo simptomus dažniau pastebime būtent šiuo šaltuoju sezonu, kai rečiau mėgaujamės saulės spinduliais, o vitamino D resursai organizme mažėja“, – paaiškino E. Ramaškienė.
Rekomenduojama paros norma
Daugelis žino, kad ilgalaikis tam tikro vitamino trūkumas gali sukelti sveikatos problemų. Ne išimtis ir vitamino D trūkumas.
Pasak vaistinių tinklo atstovės, ilgalaikis vitamino D trūkumas gali stipriai pakenkti bendrai savijautai, o taip pat padidinti tam tikrų ligų tikimybę.
„Ilgalaikis vitamino D trūkumas gali padidinti riziką susirgti tokiomis ligomis kaip osteoporozė ar osteomalacija, t. y. kuomet padidėja kaulų lūžių rizika“, – apie grėsmes pasakojo E. Ramaškienė.
Specialistė pridėjo, kad organizmui negaunant vitamino D ir nusilpus imuninei sistemai, taip pat gali padidėti ir autoimuninių ligų rizika bei nusilpti raumenys.
Visa tai prisideda prie didesnės laulų lūžių tikimybės, tad ši medžiaga organizmui – labai svarbi.
Pašnekovė nurodė, jog yra tam tikra vitamino D norma, kurią kiekvienas turėtų suvartoti per parą. Pasak E. Ramaškienės, vitaminą D galima rinktis pagal jo veikimo vienetus, vadinamus UI.
„Vasarą daug laiko lauke praleidžiančio žmogaus organizmui gali pakakti vitamino D, kurio stiprumas yra iki 1000 UI“, – apie vasaros sezono normą pasakojo ji.
Tuo tarpu rudens ir žiemos periodu yra reikalinga didesnė šio vitamino dozė. Pašnekovė kalbėjo, kad tiems suaugusiems, kurie nesiskundžia vitamino D trūkumu, šiuo periodu reikia padidinti dozę iki 2000 UI.
Dar kitokia dozė yra reikalinga tiems, kuriems tyrimais nustatytas didelis vitamino D trūkumas:
„Jeigu kraujo tyrimai parodė, kad jums yra didelis vitamino D trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti vitaminą, kurio stiprumas jau siekia 4000 UI.“
Vitamino D šaltiniai
Paklausta apie tai, iš kur galima gauti reikalingą vitamino D kiekį, E. Ramaškienė pasidalijo keliais vitamino D šaltiniais.
Pasak jos, visų pirma, šios medžiagos galima gauti iš maisto produktų. Tai reiškia, kad įtraukus tam tikrą maistą į savo mitybos racioną galima užsitikrinti reikalingą vitamino D kiekį.
Vaistininkė patarė į savo mitybą įtraukti šiuos produktus:
- riebi žuvis – lašiša, sardinės, skumbrė;
- kiaušinių tryniai;
- grybai;
- pienas;
- jogurtas;
- apelsinų sultys.
Dar vienas visiems labai gerai žinomas vitamino D šaltinis yra saulė. Visgi, pasak specialistės, mūsų kraštuose saulė pasirodo ne taip dažnai, kad būtų galima gauti pakankamai šio būtino vitamino.
Dėl to E. Ramaškienė pateikė dar vieną būdą, kaip galima papildyti organizmo vitamino D atsargas:
„Gyvenant mūsų krašte saulės gali nepakakti, norint visus metus palaikyti tinkamą vitamino D kiekį. Dėl to patariama reguliariai vartoti maisto papildus su vitaminu D.“
