Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai mažai rūpi savo tėvams, juolab ir jų sveikata. Todėl ne vieną sunkią ir užkrečiamą ligą tokių šeimų vaikai nešiojasi jau nuo gimimo. Nors kai kuriais atvejais rizika yra minimali, ar sveikieji nenusipelno bent žinoti apie esančių šalia būklę?
Karta keičia kartą
Per darbo metus specialistė matė pačių įvairiausių šeimų. Jos teigimu, užaugo jau trečia karta žmonių, gyvenančių iš pašalpų, laukiančių tarnybų pagalbos ir paramos.
„Jie gimdo vaikus neskaičiuodami ir negalvodami, keisdami ir palikdami vaikus kur papuola. Atrodo, jau pavyksta susitarti, kad moterį nuvesi į ligoninę, kad būtų išduota ilgalaikė apsisaugojimo priemonė, bet tik ten atėjus sužino, kad vėl laukiasi. Nes per pusę metų tik išsiblaivė ir tai pamatė.
Vaikai tokiose šeimose tikrai yra pajamų šaltiniai. Todėl jie nesuka galvos nei dėl pragyvenimo, nei dėl ateities. Nes jie ir neprisidės prie jos nei darbu, nei mokesčiais. Juolab, kad pati nemačiau nei vieno alkano vaiko ar visiško skurdo šeimoje, tarnybos ir pagalbos centrai rūpinasi.
Tai kaip žmonės norės to atsisakyti ir patys kažką daryti?
Jie nematę kitokio pavyzdžio, elgsis lygiai taip pat. Čia kaip su ta šeima, kur tėvas sumetė vaikus į šulinį. Nenustebčiau, kad jo aplinka buvo panaši, kaip ir tų vaikų motinos, teigusios, kad vyras prieš ją nesmurtavo. Net neabejoju, kad jai ir neatrodė, jog jis smurtauja, jeigu panašų elgesį visą gyvenimą prieš tai matė. Tai, ką mes nuolat matom, tampa įprasta.
Ir kaip tada galima atiduot vaikus tokių šeimų seneliams, jeigu jie jau su savo vaikais nesusitvarkė?
Klausite, kas ir kaip gali pakeisti tokią situaciją? Taigi valdžia, argi kas nors to nemato, ar nežino? Mano nuomone, patogi tiesiog tokia situacija. Ir seniai manau, kad reikia priverstinių sprendimų ir veiksmų, ne pokalbių su tokiais žmonėmis.
Ir juolab, kaip galima nesistengt keist tą padėtį, juk su tais pačiais žmonėmis gyvent reikės ateityje“, – pabrėžė moteris.
Ligas „padovanoja“ šeima
Socialinė darbuotoja prisiminė, kaip netikėtai sužinojo apie vaiką, sergantį ŽIV. Jos teigimu, tai nebūtų paaiškėję, kadangi informacija apie sveikatą yra slapta. Nors vaikai ne vieną savo tėvų ligą paveldi ar užsikrečia toje pačioje aplinkoje būdami.
„Visomis šeimomis pradėdavome domėtis tik tada, kai jose atsirasdavo vaikai. Taip buvo šįkart.
Kai pradėjau bendrauti su šia moterimi, susilaukusia mergytės, žinojau, kad ji bedarbė, buvusi narkomanė. Ji nebuvo visiškai jauna, apie 35 metų, todėl tikėtina, kad galėjo turėti ir daugiau vaikų.
Tai pakankamai įprasta ir matyta situacija.
Kai mergytė suėjo du metukai, pasakiau motinai, kad ji turi leisti vaiką į darželį, nes visą laiką buvimas namuose nebuvo geriausias variantas vaikui.
Žinojau, kad motina infekuota ŽIV, todėl liepiau paimti pažymą apie mergaitės sveikatą, kurią reikėjo pristatyt į darželį.
Tada pati kreipiausi į jos šeimos gydytoją, sužinoti, ar mergaitė neserga ŽIV. Pasirodo, reikėjo motinos prašymo tam, o juk jai tai mažiausiai rūpėjo.
Visgi, iš gydytojos sužinojau, kad mergaitė tikrai serga“, – pasakojo specialistė.
Specialistės teigimu, nors informacija apie sveikatos būklę yra saugoma įstatymo nustatyta tvarka, jos manymu, vien dėl supratimo apie pačią ligą, ugdymo įstaigų bendruomenės turėtų apie tai įspėti tėvelius. Kadangi visi turi teisę į sveikatą ir saugią aplinką.
Nėra siekiama didinti atskirtį ar patyčias, todėl žinojimas to gali padėti išvengti bei apsisaugoti patiems.
Ką reikia žinoti?
Užkrečiamos ir pavojingos ligos, tokios kaip AIDS, ŽIV, tuberkuliozė ir kitos yra didžiųjų miestų žmones kasdien lydinti rizika. Jų židinių nereikia naiviai ieškoti tik pačiose baisiausiose vietose. Viešasis transportas, restoranai, ugdymo ir kitos institucijos – tai tik dalis vietų, kur lankosi sergantys žmonės. Vis dėlto informacijos ir atsargumo niekada nebus per daug.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas portalui tv3.lt patikino, kad ŽIV sergantys vaikai būna ir mokosi kartu, atskiros įstaigos tikrai nėra. „Taip yra todėl, kadangi nėra pavojaus kitiems. Jie absoliučiai sveiki, tik turi virusą organizme. “, – teigė atstovas.
„Tikimybė darželyje užsikrėsti – nulinė. Kelio nubrozdinimas, pasibučiavimas, rankų paspaudimas, gėrimas iš tos pačios stiklinės – jokios rizikos viruso plitimui neturi.
Juolab, sveikų vaikai žino apie ugdymo įstaigose esančius sergančius vaikus. Nebent yra kitokie kolektyvo ar bendruomenės susitarimai, tvarka.
Lietuvoje dar ne ta visuomenė, kad eidamas gatve, žmogus prisipažintų sergąs ŽIV.
Perspaustos yra žmonių reakcijos, bet jos būtent ir atsiranda dėl nežinojimo“, – tvirtino atstovas.
Kitaip yra su tuberkulioze, kadangi ji plinta oro lašeliniu būdu.
To pačio centro Epidemiologinės priežiūros skyrIaus vedėja Galina Zagrebnevienė, kad visi ligoniai, kurie serga užkrečiamomis ligomis yra izoliuojami ir gydomi, arba ligoninėse, arba ambulatoriškai, priklausomai nuo sveikatos būklės.
„Tuo metu, kai vaikas ar suaugęs žmogus serga, jis negali lankyti kolektyvo. Šiuo metu Lietuvoje tuberkulioze serga apie 100 vaikų“, – nurodė specialistė.
