Upės ir Tomo vestuvėse atsispindėjo natūralumas, paprastumas, gamta ir nejučiomis užgimę tautiniai motyvai. Pašnekovė pasakojo, kad vestuvės tapo tarsi visos jų draugystės įprasminimu, tad norėjosi visus pakviesti į tokią šventę, kuri atspindėtų juos pačius.
Netyčia išsiųsta žinutė
Vis tik pradėkime nuo pat pradžių. Pora susipažino dar 2022 metais, kuomet benaršydama savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Upė sulaukė neįprastos žinutės.
Ji juokdamasi pasakojo, kad atsidariusi žinutę pamatė pakvietimą kartu praleisti laiką, tačiau niekaip negalėjo suprasti, nuo ko ši žinutė.
„Ten buvo pakvietimas susitikti, išgerti arbatos, pasivaikščioti. Aš kažkaip taip ir atrašiau, kad nepažįstu tavęs, nesuprantu net koks vardas. Ten buvo knygyno „Juodas šuo“ anketa, kuri naudojama ieškoti ir pardavinėti knygas.
Tomas tada man parašė iš savo asmeninės anketos, kad netyčia išsiuntė žinutę. Jis dar bandė ją ištrinti, bet per klaidą žinutę ištrynė tik sau (juokiasi).
Aš tada, pamenu, išvis galvojau, kad turbūt kviečia pasikalbėti dėl knygyno, nes tuo metu studentai buvo išleidę žurnalą „Šauksmas“, o viršelio iliustracijos buvo mano kūrybos“, – kuriozą prisiminė Upė.
Nepaisant nesusipratimo, Upė sutiko susitikti arbatos puodeliui ir pasivaikščioti kartu su Tomu. Kaip ji pati dabar juokavo, jiedu „taip ir užsivaikščiojo“ iki šių dienų.
Pirmojo pasimatymo metu Upė su Tomu nukeliavo į Markučius, o namo jauni įsimylėjėliai grįžo jau tik vėlai vakare.
Vis tik jos mintis apie pasiūlymą dirbti knygyne nebuvo tokia ir neteisinga – šiuo metu ji yra atsakinga už knygyno vizualus bei programos sudarymą.
Abudu pasipiršo vienas kitam
Kalbant apie Upės ir Tomo draugystę yra labai sunku nepaminėti judviejų piršlybų. Čia laukė dar vienas poros gyvenimą lydėjęs kuriozas – jiedu abu pasipiršo vienas kitam.
Kaip apie 2023 metais įvykusias piršlybas pasakojo Upė, judviejų su Tomu gyvenimas visuomet sukosi apie gamtą ir apie knygas, tad neilgai trukus po draugystės ji jam padovanojo ypatingą knygą.
„Aš jam padovanojau Upton Sinclair knygą „Džiunglės“, kuri buvo 1948 metų leidimo. Ta knyga buvo neskaityta, tad reikdavo prasiplėšti atvertą, kad atsiverstum kitą puslapį.
Tomas labai džiaugėsi ta knyga, tačiau kartu buvo labai daug darbų. Jis juokais tada netgi skundėsi, kada gi jam skaityti, o aš taip pat juokais pasakiau – na, jeigu perskaitysi, tai aš tau pasipiršiu.
Mes išvažiavome atostogauti, Tomas perskaitė knygą ir supratau, kad čia jau viskas rimta! Reikėjo pradėti ruoštis“, – juokėsi Upė.
Ji pasakojo, kad mintis apie piršlybas buvo susijusi su jos pačios įsitikinimais. Pašnekovė atskleidė, kad visuomet norėjo pasipiršti pati, nes niekuomet nesuprato „vaidinimo“, kurio metu moteris laukia piršlybų, tačiau sulaukusi lemtingo momento – apsimeta nustebusi.
Pasak jos, šis pasirinkimas taip pat atliepė stereotipų apie skirtingų lyčių pareigas laužymą, o kadangi stiprus meilės jausmas siejo juos abu – nieko nelaukusi priėmė šį sprendimą.
„Tada per Jonines, Platelių pažintiniame take, aš jam pasipiršau. Jam buvo gera, bet jis pasakė, kad norėjo pirmas pasipiršti, tad gavosi toks kaip žaidimas. Po kiek laiko Tomas pasipiršo man, tad gavosi taip, kad abudu pasipiršome vienas kitam.
Dabar kartu nešiojame po vieną sidabrinį ir po vieną auksinį žiedelį ant rankos. Iš tiesų, mes abudu labai norėjome būti kartu, dėl to šios piršlybos yra apie didelę meilę ir troškimą būti dviese“, – jautriai apie pasirinkimą pasakojo Upė.
Susituokė dukart
Po piršlybų neilgai trukus jaunieji ėmė planuoti vestuves. Vis tik, kaip pasakojo pašnekovė, tai padaryti nebuvo lengva, nes anksčiau ji nebuvo galvojusi apie vestuves.
Upė pasakojo, kad teko nemažai domėtis, kiek tokia šventė gali kainuoti, ką svarbu prieš ją žinoti bei kiek ir ko reikia užsakyti.
„Galvojau, kad nusipirksiu suknelę iš padėvėtų drabužių parduotuvės, pasikviesime kelis draugus ir viskas, tačiau jau planavimo momente norėjosi daugiau.
Vis tik tuo metu išsiryškinome tai, kad veltui pinigų neleisime ir aukso kilimų per vestuves netiesime. Mes ne tie žmonės, mums reikėjo gamtos, kažko natūralaus, paprasto, kad turėtumėme ką prisiminti iš to laiko.
Iškart atsisakėme vestuvių planuotojos, bet dar likus kelioms dienoms iki vestuvių pasakiau, kad gal ir be reikalo mes jos atsisakėme, nes nėra lengva suderinti darbą, studijas ir vestuves“, – prisipažino jaunoji.
Prisiminusi lemtingą dieną Upė atskleidė, kad iš dabartinės perspektyvos atrodo, kad viskas praėjo lengvai, vis tik tuo metu visai taip neatrodė. Ji prisipažino, kad buvo jaudulio, o vestuvių organizavimas kainavo nemažai laiko ir jėgų.
„Pirmas dalykas buvo apie vietą, kur norime susituokti. Čia mes apžaidėme įstatymus ir susituokėme dvejose vietose. Likus porai savaičių iki vestuvių oficialiai susituokėme Kauno pilyje, o vestuves rugpjūčio 3 dieną atšventėme Žemaitijoje.
Galvojome, galbūt tuoktis Plateliuose, bet supratome, kad vasarą ten bus labai daug žmonių. Nusprendėme šventę švęsti tėvų sodyboje, kur mes esame praleidę daug laiko.
Pačią ceremoniją vedė draugas Lukas Keraitis, o šiai daliai parinkome vietą tarp Nausodžio, Varkalių piliakalnio, nuo kurio už 900 metrų ant kito piliakalnio pati vaikystėje buvau pakrikštyta“, – atskleidė Upė.
Paveikslą atliepusi fotosesija
Vartant vestuvines Upės ir Tomo nuotraukas, ne vienas nustebtų. Jos – visai kitokios nei įprastos vestuvių nuotraukos, o jaunieji pozavo kartu su katinu Vincentu, šakėmis ir putų mašina.
Kaip pasakojo Upė, šias nuotraukas atliko jos draugė fotografė Elena Krukonytė, kuri prižadėjo jauniesiems vestuvių proga padovanoti kelis išskirtinius vestuvinius kadrus.
„Mes su ja buvome iškart susitarę, kad norėtumėme atkartoti Grant Wood paveikslą „American Gothic“ (liet. „Amerikietiška gotika“), tad paprašiau senelės, kad atvežtų į sodybą šakes. Tad kol kiti maudėsi, suposi, valgė šaltibarščius, mes 30-40 minučių fotografavomės.
Taip pat mes taip juokais nuotraukoms išsitraukėme gulbių skulptūras, pasiėmėme katiną, o tada dar laukėme 10 minučių, kol praslinks debesėlis, tad ta fotosesija yra turbūt labiausiai nesurežisuotas visų vestuvių dalykas“, – apie unikalius kadrus pasakojo pašnekovė.
Kaip tik fotosesijai besibaigiant, Upės tėvai jaunuosius pakvietė keliauti prie putų mašinos, tad keliuose kadruose galima matyti jaunuosius putų apsuptyje.
„Nuotraukos yra tikra Elenos magija“, – šiltų žodžių draugės fotografės kadrams negailėjo Upė.
Garbės svečias – katinas Vincentas
Pasiteiravus Upės apie raudonplaukį katiną fotografijose, ji juokėsi ir pasakojo, kad tai turbūt pačią svarbiausią vietą jos ir Tomo gyvenime užimantis Vincentas.
Upė atskleidė, kad visuomet iki tol svajojo apie šunį, tačiau suprato, kad jam tiek laiko skirti negalės, tad pasirinko auginti katiną.
„Žinojau, kad bute negalėsiu šuniui skirti tiek laiko, tad pasiėmiau tokį pusiau katiną, pusiau šunį, pusiau vaiką – Vincentą (juokiasi).
Jis turi vieną akį ir labai stiprų charakterį. Juokinga tai, kad Tomas turi „Juodo šuns“ knygyną, o aš visada norėjau juodo šuns. Tomas visada norėjo turi raudonplaukį katiną, o aš auginau Vincentą. Taip abu gavome to, ko norėjome“, – šiltu sutapimu dalijosi jaunoji.
Upė džiaugėsi, kad Tomui katinas labai svarbus ir Vincentui meilės bei rūpesčio tikrai netrūksta. Kadangi katinas visuomet supo jaunuosius, jiedu nusprendė – jis bus svarbus vestuvių svečias.
„Katinas visada būna aplink mus, tad nenorėjome jo palikti atskirai per vestuves. Norėjome, kad jis dalyvautų šventėje.
Kiek mes ruošėmės šventei, Vincentas lakstė aplinkui, o per vestuves, kol visi šoko, jis valgė vestuvinį tortą daržinėje nuo stalo“, – katino išdaiga pasidalijo ji.
Netyčia užgimę tautiniai motyvai
Pasiteiravus, ar tautiniai motyvai jų šventėje buvo planuoti, Upė tikino, kad ne. Pasak jos, nors tam tikrų nuorodų ir ženklų į juos buvo, vis tik jie vestuvėse užgimė natūraliai.
„Žinau, kad kažkur figūravo juostos ant automobilių, bet specialiai mes nenorėjome akcentuoti tautinių motyvų.
Jie atsirado patys savaime. Mes karpėme tokias baltas krakmolytas juostas, tad viskas priminė senąją lietuvių šventę“, – vestuviniais vaizdais dalijosi Upė.
Paklausta apie senąsias vestuvines tradicijas, ji prisipažino, kad jų nebuvo. Anaiptol, jiedu su Tomu buvo netgi numatę linksmą aprangos kodą svečiams, kuris visai nepriminė senųjų tradicijų.
„Mes nesilaikėme senųjų lietuviškų vestuvių tradicijų ir tikrai piršlio nekorėme (juokiasi). Mes net nelabai žinojome, kas mūsų piršliai, nes jų buvo ne vienas.
Žinoma, buvo pas mus ir draugų, kurie apsirengė tokiais tautiniais motyvais, su lininiais marškiniais. Visgi, mūsų pagrindinis aprangos kodo akcentas svečiams – keistos kepurės ir akiniai, dėl kurių vėliau mes daug prisijuokėme“, – pasakojo Upė.
Pasidalijo auksiniais patarimais
Šių metų rugpjūčio 3 dieną Tomas ir Upė švęs pirmąsias, dar kitaip vadinamas „popierinėmis“, vestuvių metines. Kadangi emocijos ir nuotaikos jau nusistovėjo, Upė turėjo kelis patarimus kitiems jauniesiems.
Visų pirma, ji ragino per daug lėšų neinvestuoti į vestuves, o skirti didesnę dalį jų povestuvinei kelionei, kurios metu jau galima pradėti suprasti, koks naujas gyvenimo etapas prasidėjo.
„Aš esu pragmatiška ir siūlyčiau neplanuoti labai daug, neužsakyti visko per daug, nes mes patys užsakėme gražių lietuviškų tradicinių duonų, bet jas pamiršome ir po vestuvių prisiminėme.
Taip pat šventė eis ir praeis, tad visų pinigų nerekomenduočiau išleisti vestuvėms. Mes patys po vestuvių išvykome mėnesiui į Japoniją ir skyrėme laiko pabuvimui dviese, susivokimui, kas vyksta, kokia kelionė kartu pradedama“, – atskleidė pašnekovė.
Ji pridėjo ir tai, kad vertėtų palikti tarpus vestuvėse, kurių metu būtų laiko pabendrauti su svečiais ir leisti sau pasimėgauti akimirka, nes diena labai greita prabėga.
Galiausiai, Upė patarė visada klausyti savo širdies ir priimti tokius vestuvinius sprendimus, kurie yra artimiausi jaunųjų širdžiai. „Nepamirškite, kai darote vestuves, kad čia – jūsų šventė. Turbūt visi susiduria su giminaičių troškimais ir norais, o aš labai stipriai laikiausi to, kad čia mūsų šventė ir ji bus pagal mus“, – šyptelėjo ir baigė pokalbį pašnekovė.
Upė pokalbio pabaigoje skyrė padėką visiems, kurie prisidėjo prie jos ir Tomo vestuvių. Ji dėkojo fotografei Elenai Krukonytei, fotografės asistentams/apšvietėjams Kristinai Railaitei, Juliui Fedaravičiui.
Taip pat atskirą padėką skyrė @madebymuku, kurių drabužiais pasipuošė Tomas, Simonai Davli (@simonadavli), kurios suknele puošėsi pati Upė, @reichenbachflowers už vestuvinę puokštę ir artimam juos sutuokusiam draugui – Lukui Keraičiui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
