Ryškiausi pavyzdžiai rodo, kad įžymybių santykių griūtis Lietuvoje vis dažniau primena ne asmeninę dramą, o viešą reginį. Prieš beveik dvejus metus Lietuva stebėjo tarsi serialą virtusias Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio skyrybas – čia netrūko atvirų kaltinimų, kurie buvo nuolat viešinami socialiniuose tinkluose ir kėlė diskusijas tarp sekėjų.
Taip pat visai neseniai nuomonės formuotojos Karolinos Meschino ir reperio Dominyko Ježerio-OG Version santykiai tapo itin karštai aptarinėjami socialiniuose tinkluose. Nors K. Meschino stengėsi išlaikyti šią asmeninę situaciją kuo privačiau, viešos užuominos ir gausybė antraščių nepaliko abejingų – jų išsiskyrimo drama greitai tapo vieša diskusijų tema ir sekėjų dėmesio centru.
Panašų rezonansą sukėlė ir nuomonės formuotojos bei verslininkės Kristinos Meseguer skyrybos su vyru Enrique. Vieši pareiškimai apie psichologinį smurtą, santykių niuansus ir asmenines patirtis vėl privertė visuomenę kelti klausimą – ar tikrai viską būtina rodyti?
Naujienų portalui tv3.lt psichologas, santykių ekspertas ir lektorius Darius Ražauskas atskleidžia, kokie psichologiniai mechanizmai slypi už nuolatinio poreikio būti matomiems, kaip atpažinti priklausomybę nuo virtualios šlovės ir kodėl garsenybių skyrybos neretai virsta ne emocinio gijimo, o viešųjų ryšių spektakliu.
Kodėl įžymybės viešina savo santykių dramas socialinėje erdvėje?
Psichologas paaiškina, kas slepiasi už garsenybių noro viešinti asmeninius išgyvenimus socialiniuose tinkluose. Jo teigimu, mokslas dėmesio poreikį jau seniai ištyręs ir paaiškinęs įvairiais psichologiniais mechanizmais.
„Viena iš priežasčių yra įvairios vaikystės traumos, negauta meilė ir šiluma iš tėvų, patirti išbandymai, traumos. Tai sukuria poreikį išsiskirti, gauti daugiau palaikymo, dėmesio, patiktukų dabar, nes yra praeityje didelis deficitas susikūręs“, – sako D. Ražauskas.
Tačiau ne viskas visada susiveda į vaikystę. Anot psichologo, kartais viską lemia žema savivertė, susiformavusi vėliau – galbūt mokykloje ar dėl santykių su tėvais.
„Kai žmogus buvo nuvertinamas, niekinamas, viduje atsirado suvokimas, kad yra nepakankamas, todėl viduje atsiranda natūralus poreikis gauti šilumos ir palaikymo“, – aiškina pašnekovas.
Pasak D. Ražausko, socialiniai tinklai veikia pagal paprastą neurocheminį principą – čia suveikia dopamino mechanizmas.
„Kai gauname patiktukus, „share'us“, širdutes, pas mus išsiskiria dopaminas. Jei tai vyksta pakankamai dažnai, nuo to dopamino gali išsivystyti priklausomybė“, – sako jis.
Ši priklausomybė virsta nuolatiniu poreikiu kurti turinį, kuris atnešų matomumą.
„Tada mąstome, ką padaryti, įsikelti [į viešąją erdvę] ir sugalvoti skandalą, kad tai pasiekti“, – pažymi D. Ražauskas.
Visgi psichologas pabrėžia, kad ne visada dėmesio troškimas yra blogas ar liguistas:
„Dėmesio siekimas ne visada reiškia kažką blogo, tai yra psichologinis įveikos mechanizmas, kuris susidėliojo pas žmogų pasąmonėje.“
Tai – savotiškas bandymas užpildyti vidines spragas, o kartais tiesiog išmokta elgesio strategija šiuolaikiniame virtualiame pasaulyje.
Psichologo įžvalgos apie V. Siegel ir L. Suodaičio dramą
Kalbėdamas apie viešą V. Siegel ir L. Suodaičio santykių dramą, psichologas D. Ražauskas neslepia – jei tai būtų buvęs tik eilinis poros konfliktas, vargu ar jis būtų išėjęs į viešumą. Anot jo, toks atviras konfliktinės situacijos eksponavimas buvo sąmoningas sprendimas.
„Čia galima spekuliuoti, ar tai buvo bandymas vyrą prispausti dėl sąlygų, ar tai buvo bandymas visuomenę manipuliuoti nusprendus, kad „aš skirsiuosi, labiau pasirodysiu auka, tada mane visi labiau palaikys, tokiu būdu tarsi būsiu teisesnė, jam įgelsiu“. Galima tik spekuliuoti, koks iš tiesų buvo planas“, – svarsto psichologas.
Tačiau, anot jo, toks elgesys – viešai spręsti šeimos ar santykių problemas – gali turėti skaudžių pasekmių, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
„Taip elgtis nereikėtų, nes didelis viešumas konfliktinėje situacijoje, ypač kai dalyvauja vaikai, nieko gero neprideda. Vaikai ūgtels, paaugs, jeigu ateityje žiniasklaida grįš prie istorijų, narplios jas, o vaikai lankys mokyklas, būrelius, darželius, juos atpažins draugai ar bendraklasiai. Mes taip vaikams nedidiname nei emocinio saugumo, nei stabilumo“, – sako D. Ražauskas.
Pasak jo, žmonėms, išgyvenantiems krizes, pravartu kreiptis pagalbos, tačiau ne per „istorijų pasakojimus“ socialiniuose tinkluose – nebent viešinimas tiesiogiai susijęs su smurtu ar siekiu gauti realią pagalbą. Priešingu atveju, tai dažniausiai virsta dėmesio medžiokle.
„Kai žvaigždės viešina vienas kito istoriją, išpučia situaciją, dažniausiai yra kiti dalykai. Populiarumo siekimas, dopaminas, tarpusavio varžybos. Dažniausiai tai yra ego žaidimai ir su saviverte susiję dalykai. To nerekomenduočiau daryti“, – aiškina pašnekovas.
Be to, kuo daugiau žmonių žino apie konfliktą, tuo sunkiau sugrįžti prie santykių dermės.
„Kuo daugiau visi matė, žinojo ir girdėjo apie situaciją, tuo sunkiau yra atsiprašyti, susitaikyti, atleisti, subalansuoti ir priimti“, – sako psichologas D. Ražauskas.
Ir net jei pora išsiskyrė, santykis per vaiką lieka visam gyvenimui: „Siegel ir Suodaitis nesvarbu, kad susipešė, bet vaikas liks visam gyvenimui. Bus šventės, susitikimai, bendravimas, vaikui svarbios progos. Ar tau norisi, kad tuo metu visas pasaulis žinotų, matytų ir turėtų apkalbų momentą? Dažniausiai ne.“
Psichologas primena, kad tai, kas atsiduria socialiniuose tinkluose, lieka ten ilgam – gal net visam laikui.
Kai emocijos netampa šou – K. Meschino ir OG Version išsiskyrimas
Kalbėdamas apie K. Meschino ir D. Ježerio-OG Version išsiskyrimą, psichologas D. Ražauskas atkreipia dėmesį į žmogiškas emocijas ir netikėtumo efektą, kuris dažnai lemia drastišką elgesį.
Anot jo, tas, kuriam skyrybos tampa šoko terapija, dažnai pradeda elgtis impulsyviai, ieško kontrolės, manipuliacijos būdų ar atsakymų į netikėtą situaciją.
„Šiuo atveju jis netikėtai sužinojo apie Karolinos gyvenime atsiradusį naują žmogų – tai jam buvo visiškas netikėtumas, tikras emocinis sukrėtimas. Tuo tarpu pati K. Meschino greičiausiai apie šį sprendimą galvojo jau seniau, todėl natūralu, kad siekė ramybės, nenorėjo konfliktuoti.
Jo reakcija – labai žmogiška ir klasikinė: ieškojimas atsakymų, bandymai išsiaiškinti, kas tas naujas vaikinas, klausimai aplinkiniams. Tai tipinis elgesys, kai žmogų ištinka emocinis šokas – tarsi perkūnas iš giedro dangaus“, – aiškina psichologas.
Pasak jo, tokio tipo situacijose tiek vyrams, tiek moterims būdingas emocinis atsakas – ypač kai nauja antroji pusė atsiranda netikėtai.
„Tiek vyrai, tiek moterys, kai susiduria su netikėtu įvykiu, atsiradusia nauja antra puse, juos lydi vienoks ar kitoks šokas ir lydi reakcija ką nors daryti – aiškintis, ieškoti“, – pastebi D. Ražauskas.
Visgi šios poros drama, pasak specialisto, buvo gerokai santūresnė nei kai kurios kitos viešos skyrybos. Nors emocijų netrūko, jos nebuvo viešai demonstruojamos.
„Jų atveju, aš juos dedu į „aukštesnę lentyną“, nes jų konfliktas taip viešumoje neišaugo ir neišsivystė, dauguma detalių publikai liko nežinomos“, – teigia psichologas.
Anot jo, panašu, kad pora gebėjo savo skirtumus suvaldyti brandžiau – ne dėl to, kad nebuvo sunku, o todėl, kad galbūt abu suprato, jog ramus kelias yra naudingesnis ne tik jiems, bet ir jų vaikui.
„Gali būti, kad OG Version praėjo pradinis didysis šokas, jie blaiviau abu pasikalbėjo. Dėl vaiko ir dėl savo ateities gerovės nusprendė konfliktą spręsti tyliai, ramiai, aiškintis dviese“, – sako D. Ražauskas.
Ši istorija tampa geru pavyzdžiu, kad net ir po stiprių emocijų galima pasirinkti santūrumą – dėl savęs, dėl kito žmogaus, bet svarbiausia – dėl vaiko.
Įvertino K. Meseguer ir jos vyro Enrique skyrybas
Psichologas D. Ražauskas, vertindamas nuomonės formuotojos, verslininkės K. Meseguer ir jos vyro Enrique išsiskyrimą, pažymi, kad viskas, kas pateikiama su išankstine sąlyga „užsiprenumeruokite ir sužinosite“, iš psichologinės pusės kelia klausimų dėl nuoširdumo.
„Jei žmogui išties skaudu, jis išgyvena šoką, natūraliai nenori tuo dalintis, juolab viešai. Tokiu atveju iš to nedaroma šou.
Kai visa tai pateikiama kaip turinys, kuriuo siekiama susirinkti sekėjų ar pajamų, kyla įtarimas: ar tai signalizuoja apie problemas su saviverte, ar galbūt tai – vaikystėje negautos meilės padariniai, o galbūt – susiformavęs tam tikras įveikos mechanizmas.
Gali būti ir asmenybė narciziškų bruožų, kuriai itin svarbus dėmesys ir kuri moka iš skandalo pasidaryti pinigų“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, tokia istorija skamba „neskaniai“, nes pradžioje K. Meseguer save pateikė kaip auką, tačiau visuomenė girdėjo tik jos pasakojimą, o tai, anot D. Ražausko, tik pusė tiesos.
„Praktikoje matau daug skyrybų ir visuomet egzistuoja dvi pusės. Abi jos įneša savo indėlį, padaro savo klaidų. Visada slypi gilesnės, sudėtingesnės priežastys“, – pabrėžia D. Ražauskas.
Psichologas atvirai kritikuoja K. Meseguer elgesį, pabrėždamas, kad toks viešas skyrybų eskalavimas kelia abejonių ne tik dėl žmogaus brandos, bet ir nuoširdumo.
„Veiksmai šioje situacijoje atrodo nebalansuoti. Savivertę turinti, save mylinti, emociškai subalansuota asmenybė nesielgtų taip“, – sako specialistas.
Jo teigimu, brandus žmogus nekuria serialo apie savo asmeninį gyvenimą, ypač apie tokius skausmingus išgyvenimus kaip skyrybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
